Pirmoji Nicephore Niepce‘o fotografija, išlikusi dar nuo 1826–1827 m., yra laikoma ir pirmąja vietovaizdžio fotografija, o 1839 m. fotografijos išradėjas Louis Daguerre‘as užfiksavo Paryžiaus bulvarą, kas taip pat laikoma svarbiu fotografijos formavimosi atspirties tašku. Dėl ilgo fotografavimo proceso ir statiško vaizdo, kraštovaizdžio fotografija paplito JAV, Jungtinėje Karalystėje, o vėliau ir kitose šalyse. XIX a. antroje pusėje kraštovaizdžio fotografija atsirado ir Lietuvoje.

Louis Daguerre. Paris Boulevard 1839

Ankstesnę Lietuvos fotografijos istorijos dalį galite skaityti čia.

Istoriniai šaltiniai žymi Abdoną Korzoną kaip pirmąjį fotografą, fotografavusį Vilniaus miesto vaizdus nuo 1860 m. Jis užfiksavo Geležinkelio tunelio statybą Paneriuose, fotografavo Vilniaus panoramas, gatves („Miesto panorama nuo Pilies kalno“, „Miesto panorama nuo Šnipiškių“, „Pilies kalnas“, „Žvėrynas“), architektūros paminklus („Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčia“), kultūros, visuomenės veikėjus. A. Korzonas buvo sumanęs sudaryti Vilniaus vaizdų albumą, kuriame turėjo būti istoriniai Vilniaus paminklai, bažnyčios, pastatai, apylinkių vaizdai. 1863 m. A. Korzonas įsitraukė į sukilimą, netrukus buvo suimtas. Jį ištrėmė iš Vilniaus, ateljė (veikusią 1860–1863 m.) uždarė, o rastą nemažą kiekį vietovaizdžių nuotraukų areštavo, o vėliau išpardavė.

Albertas Sveikovskis fotografavo Vilnių ir jo apylinkes 1861–1866 metais. 1864 m. užfiksavo 5 dalių miesto panoramą nuo kairiojo Neries kranto iki Šnipiškių koplytėlės – tai ankstyviausia tokio pobūdžio fotografija Lietuvoje. Taip pat fotografavo architektūros paminklus, miesto gatves. A. Sveikovskis sudarė pirmąjį Lietuvos fotografijų rinkinį „Vilniaus albumas“, kurį sudarė 32 miesto vaizdai.

A. Sveikovskis. Vilniaus panorama. Apie 1865 m.

Juozapas Čechavičius pradėjęs fotografuoti Vilniaus architektūrą, gatves ir apylinkes tarsi pradėjo naują fotografijos raidos etapą – fotografijos meno, kaip kultūrinio reiškinio, formavimąsi. J. Čechavičius fotografavo panoraminius vaizdus, padarė Vilniaus bažnyčių ir Verkių rūmų interjerų nuotraukų. (Daugiau apie Juozapo Čechavičiaus fotografinį palikimą galite skaityti čia.)

Juozas Čechavičius. Vilniaus panorama su Skaisčiausios Dievo Motinos soboru (1870-1880)

Stanislovas Filibertas Fleris (Stanisław Filibert Fleury) – Vilniuje gimęs ir kūręs lenkų tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų. Fotografavo Vilniaus gatves ir priemiesčius, turgus, muges, architektūros paminklus. Jo nuotraukos išsiskirdavo ekspresija ir gyvybingumu. Janas Bulhakas taip pat stipriai prisidėjo prie fotografijos meno sampratos formavimo. Fotografas rėmėsi piktorializmo estetika, kurios tikslas buvo priartėti prie dailės, ypač impresionizmo. 1912 m. atidarė foto ateljė Vilniuje, magistrato užsakymu fotografavo Vilniaus miesto architektūros paminklus. Nuo 1919 m. dėstė meninę fotografiją Vilniaus universiteto Dailės fakultete.

Abdonas Korzonas. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. 1860–1861 m. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

Teigiama, kad būtent šie trys profesionalūs fotografai – Juozapas Čechavičius, Stanislovas Filibertas Fleris ir Janas Bulhakas įtvirtino fotomenininko statusą ir suformavo individualų kūrybos stilių. Taigi, vietovaizdžio fotografavimas ne tik išsaugojo istorinę, kultūrinę atmintį, dokumentaciją, bet ir suvedė dokumentinės fotografijos sampratą su menine, o šio laikmečio fotomenininkų darbai prilygsta geriausiems Europos pavyzdžiams.