Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2023 m. 19 birželio d. 17:45
Fotografija, užfiksavusi konceptualaus meno pradžią

Marselis Diušanas. „Fontanas“. Alfredo Stiglico nuotr., 1917 m. / LATGA

Konceptualaus meno judėjimo menininkai bandė išvengti komercializuojančių procesų meno pasaulyje, pabrėždami mąstymo procesus ir gamybos metodus kaip itin svarbią kūrinio dalį, sudedamąją kūrinio vertę. Konceptualaus meno suklestėjimas dažnai siejamas su septintuoju ir aštuntuoju dešimtmečiais, tačiau jo ištakos siekia antrąjį. Marcelis Diušanas laikomas konceptualaus meno protėviu, o jo 1917 m. sukurtas darbas „Fontanas“ vadinamas pirmuoju konceptualiuoju meno kūriniu.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. sausio 14 d. portale vilniausgalerija.lt

Deja, originalusis artefaktas buvo prarastas, tačiau Alfredo Stiglico kūrinio nuotrauka, nufotografuota 1917 m., išliko ir savaime tapo meno kūriniu. Nuotraukos negatyvas taip pat dingo, o fotografijos juodai balta reprodukcija buvo aptikta Dada žurnale „The blind Man“.

„Konceptualiosios fotografijos“ termino vartojimo pradžia sutapo su ankstyvaisiais konceptualaus meno tyrinėjimais. Šis terminas gali reikšti bet kokį fotografijos naudojimą konceptualaus meno kontekste. Menininkai Richard Long ir Dennis Oppenheim pradėjo įrašinėti savo pasirodymus ar „laikinus“ meno kūrinius naudodami fotokameras. To tikslas buvo padaryti paprastus, tikroviškus meno kūrinio atvaizdus, kurie atrodo kaip meno dokumentavimas, bet ilgainiui tapo meno kūriniais (kaip ir jau minėtu A. Stiglico atveju). Kiti menininkai tyrinėjo konceptualią fotografiją kaip priemonę idėjai įgyvendinti. Kartais tai galime pastebėt ir reklamoje, kai vaizdai naudojami aiškiai koncepcijai perteikti.

Ričardas Longas. „Ratas Afrikoje“, 1978 m. / LATGA

Susiję:

Fotografai Cindy Sherman, John Hilliard, Adam Broomberg, Oliver Chamarin dar labiau praplėtė konceptualiosios fotografijos supratimą. Jiems ši terpė yra labiau eksperimentinė, naudojami dokumentacijos ir inscenizacijos elementai, pasitelkiamos naujų kūrybos būdų interpretacijos.

Džonas Hilardas kamera fiksuoja savo būklę (7 diafragmos, 10 išlaikymų, 2 veidrodėliai), 1971 m., LATGA.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!