Renginių ciklas b‘ART: kviečia ne tik į magiškus Bartninkų bažnyčios griuvėsius, bet ir į naują novatorišką erdvę

Reklama

Aktualijos
Anonsai ir premjeros
Renginių ciklas b‘ART: kviečia ne tik į magiškus Bartninkų bažnyčios griuvėsius, bet ir į naują novatorišką erdvę

Publikuota: 2023 m. 21 birželio d. 10:43

Pranešimas spaudai

Renginių ciklas b‘ART | Dainiaus Čėplos nuotr.

Jau vienuoliktą kartą vasaros neaplenkia visų laukiamas, ypatinga sinergija pulsuojantis b’ART renginių ciklas. Jautriai melodingi b‘ART vakarai kvies į dar intymesnį santykį su muzika, kurį kurs subtilūs poetiški garsai ir unikalios koncepcijos. b‘ART garsėja ne tik išskirtiniais muzikos svečiais, bet ir neįprastomis lokacijomis, kurios prideda dar didesnio žavesio. Šiais metais jau pažįstamą, istorija dvelkiančią, Bartninkų bažnyčios griuvėsių erdvę harmoningai papildys nauja, novatoriška vieta, kurioje startuos patikrintos Niujorko scenos atstovo Michaelo Gordono muzikos eilutės ir netikėti interpretaciniai iššūkiai.

Ištikimi b‘ART renginių ciklo svečiai žino, kad šie vasaros susitikimai tai tarsi šviesiausia terapija, kuri leidžia įsižeminti kartu su muzika ir nostalgiškai nusikelti į nepažintą patyrimų ekstazę. Jau birželio 30 dieną visi meno gurmanai ir išskirtinių patirčių ieškantys muzikos naujokai yra kviečiami į pirmą susitikimą. Itin įdomios architektūrinės išraiškos pastatą – Vilkaviškio autobusų stotį – lyriškai apgaubs net aštuonių violončelių skambesys, kurį padovanos charizmatiškoji „Cello Club“ grupė ir kviestiniai profesionaliausi šalies violončelininkai.

„Jau 11-uoliktus metus organizuojamo b’ART renginių ciklo sėkmė ir išskirtinumas, tai nesivaikymas madų, o labai aiškus ėjimas tikslo link. Kasmet stengiamės stebinti ir plėsti klausytojų akiratį. Ieškome ne tik išskirtinių atlikėjų bei jų kūrinių, bet ir naujų nekultūrinių erdvių b‘ART koncertams, taip ne tik stipriname Vilkaviškio krašto kultūrinį identitetą, bet ir skatiname į viską pažvelgti plačiau, išeiti iš stereoptipų ir išankstinių suformuotų rėmų. Turime vieną moderniausią, išskirtinės architektūrinės išraiškos pastatą – Vilkaviškio autobusų stotį, kuris susilieja su vietos kraštovaizdžiu, sklype augantys seni medžiai yra integruoti į pastato struktūrą ir yra neatsiejama jo dalis. Šis Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, architekto Gintaro Balčyčio architektūrinis šedevras ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pristatomas kaip vienas unikaliausių ir sėkmingiausių parkinio tipo statinių. Tad turėdami du novatoriškus ir vertybiškai panašius projektus, b’ART ir Vilkaviškio autobusų stotį, nusprendėme juos apjungti ir šią erdvę pristatyti naujame amplua – kaip koncertinę erdvę“, – komentuoja Vilkaviškio centro direktorė Renata Medelienė.

Vilkaviškio autobusų stotis | Fot. Gintaras Balčytis

Neįprasta, spirale judanti muzikinė išraiška

Violončelininkų ansamblis „Cello Club“ yra žinomas dėl savo išpildomų aukštų muzikinių standartų ir drąsių interpretacinių iššūkių. Nenuostabu, kad šis kolektyvas atliks sudėtingą, vieno ryškiausių dabarties JAV kompozitorių Michaelo Gordono kūrinį „8”. Siekiant nepriekaištingai išpildyti kūrinio sumanymą, prie keturių šios grupės profesionalių muzikantų – Povilo Jacunskio, Arno Kmieliausko, Evaldo Petkaus ir Roko Vaitkevičiaus – prisijungs dar keturi talentingi kūrėjai – Gleb Pyšniak, Dainius Misiūnas, Šarūnas Pozniakovas ir Povilas Paukštė.

„Cello Club“ grupė. Pranešimo spaudai nuotr.

Garsus Niujorko muzikinės scenos atstovas Michaelas Gordonas, turintis lietuviškų šaknų, pats ne kartą lankėsi Lietuvoje, jo kūriniai dažnai skamba mūsų krašte ir kaskart sulaukia aukščiausio publikos įvertinimo, kuris šį kūrėją lydi ir pačiose garsiausiose pasaulio koncertų salėse. Šių dienų kompozitoriaus darbai apima platų spektrą: nuo ilgų kūrinių ansambliams iki orkestrinių partitūrų ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo. Tarp Michaelo Gordono užsakovų – Linkolno centras, Carnegy Hall koncertų salė, Štutgarto baletas, JAV, Europos ir Azijos orkestrai, žymūs šiuolaikinės muzikos festivaliai.

M. Gordono muzika – tai jo tradicinio kompozicinio išsilavinimo ir patirties su pogrindinėmis Niujorko roko grupėmis rezultatas. Postminimalistinė kompozitoriaus kūryba įkūnija originalią, „crossover‘išką“ amerikietiškos muzikos dvasią, kuri nevengia meninių ir techninių iššūkių. M. Gordonas pastaruosius dešimt metų kurdamas muziką, galvoja apie tai, kaip atsiranda ir sklinda garsas.

„Esame įpratę, kad garsas tiesiog ateina: mes įpratę prie koncerto formato, muzikantai scenoje groja mums, garsas sklinda į mus, ir tas garsas yra plokščias. O mane labai domina garsai, kurie sklinda iš daugybės taškų aplinkui, man įdomu, kaip jie juda erdvėje įvairiomis kryptimis. Visada kūriau tai, kas man įdomu, arba tai, ką šiuo metu jaučiu, kas man atrodo teisinga, kokia nuotaika tvyro viduje. Aš nesistengiu kurti to paties ar tiesiog tokius dalykus, kurie iš tikrųjų skirti vartojimui. Jie skirti tam, ką aš jaučiu, kas man įdomu, kur link aš einu. Tai gali būti ir labai lengva, ir labai rimta muzika, o pastaruoju metu mane domina buvimas aplinkoje, kurioje sklinda muzika: tada tarsi pasineri į ją“ – teigia kompozitorius M. Gordonas

Anot autoriaus, ši muzika skirta „sukelti kvazi-meditacinę, beveik ekstazės būseną tiek klausytojams, tiek atlikėjams“. Skaičius „8“ nurodo atlikėjų kiekį – kūrinį griežia aštuonios violončelės, išdėstytos ratu.

M. Gordono kūrinys „8“ nepaisant itin lakoniško pavadinimo – tai apie valandą trunkanti, įspūdinga garsinė kelionė. Anot autoriaus, ši muzika skirta „sukelti kvazi-meditacinę, beveik ekstazės būseną tiek klausytojams, tiek atlikėjams“. Skaičius „8“ nurodo atlikėjų kiekį – kūrinį griežia aštuonios violončelės, išdėstytos ratu. Publikai šio kūrinio geriausia klausytis atsisėdus aplink atlikėjų oktetą. M. Gordono sumanytas akustinis rezultatas – tai „spirale judantis garsas“, o „inovacija yra tame, kad garsas keliauja ratu abiem kryptimis“.

„Jei atidžiai įklausysite, išgirsite žemųjų dažnių natas, keliaujančias erdvėje nepriklausomai nuo melodinės linijos. Mąstau apie šią garso perspektyvą šiek tiek kaip apie perėjimą nuo dvimatės dailės į trimatę. Garsas nėra plokščia linija – jis atlieka daugybę vaidmenų erdvėje ir laike. Tai lyg trimatė skulptūra“, – sako M. Gordonas. Be to, priduria, kad pavadinimą „8“ pasirinko ir dėl paties skaičiaus formos: „Tai nuostabus suapvalintas ženklas, primenantis ir violončelės kontūrą“ – mintimis dalinasi kūrinio „8” autorius.

Moderni Vilkaviškio autobusų stoties erdvė pasirinkta neatsitiktinai – išskirtinės konstrukcijos atliks taip pat svarbų vaidmenį, kad būtų išpildyta sugalvota garso perspektyva. Siekiant išlaisvinti geriausią klausomo kūrinio emociją – kūrinį griežiančios aštuonios violončelės bus išdėstytos ratu, o publika apsupus kolektyvą, taip klausytojas išgyvens daugybę muzikos vaidmenų vienu metu. Garsinę aplinką papildys šviesų dailininko Valdo Latono būtent šiai erdvei sukurtas apšvietimas ir tapytojos Adėlės Liepos Kaunaitės darbai.

Bažnyčios griuvėsiai skendės poetiškoje idilėje

Antroji renginio dalis kelsis po žvaigždėtu skliautu Bartninkų bažnyčios griuvėsiuose. Liepos 14 d. ši vieta vėl nušvis teatrališka ir poetiška nuotaika, kurią pradės kurti išskirtinio braižo dainų autorė bei atlikėja Alina Orlova kartu su violončelininku Tomu Ramančiūnu. 15 metų kuriančią dainų autorę Lietuvoje išgirsti galima ne taip dažnai, todėl jos muziką mylintys klausytojai išlieka ypatingai dėmesingi ir dėkingi kiekvienam jos pasirodymui.

Renginių ciklas b‘ART | Dainiaus Čėplos nuotr.

Atlikėjos kūryba išlaiko ypatingą meninę vertę bėgant metams – savo gylumu, savitu atspalviu ir išbaigtu emocijos perteikimu. Klausytojai išgirs įvairių laikotarpių naujai aranžuotus kūrinius. Pasirodymo metu skambės ir naujieji kūriniai iš paskutinio albumo „Laumžirgiai“, kuriame apibendrinti tyriausi atlikėjos jausmai. Bartninkų griuvėsiai skendės magiško tembro, šviesų ir klausytojų širdžių harmonijoje.

„Kviečiu į išskirtinį mūsų koncertą ypatingoje vietoje – į paslaptingus Bartninkų bažnyčios griuvėsius, kur po atviru dangumi kartu su violončelininku Tomu Ramančiūnu atliksime įvairių laikotarpių, naujai aranžuotus mano kūrinius. Tikiu, kad jie puikiai papildys magišką šios vietos atmosferą, todėl labai lauksiu visų neabejingų jautriam ir poetiniam muzikos skambesiui“ – teigia atlikėja A. Orlova.

Alina Orlova. Monikos Penkutės nuotr. | Renginių ciklas b‘ART. Dainiaus Čėplos nuotr. | Joana Daunytė. Pranešimo spaudai nuotr.

Finalinis renginio koncertas taip pat nepaliks abejingų – vidurvasario naktį melancholiška kulminacija taps Joanos Daunytės pasirodymas. Kartu su savo ištikimu instrumentu arfininkė stebins savo įvairiapusiškumu ir subrandintu polėkiu. Klausytojai nusikels į trapią muzikos kelionę, kuri nepaliks abejingų.

Žiūrovai vakaro pabaigoje mėgausis ne tik prancūzų kompozitorių H. Renié, C. Salzedo, M. Tournier, G. Fauré, G. B. Pescetti opusais, bet ir jautriai suskambusiais M. K. Čiurliono kūriniais iš programos „Legenda apie Čiurlionį“. Svarbu paminėti, kad menininkė A. Daunytė atvėrė naujas duris į M. K. Čiurlionio kūrybą. 2022 m. didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“ pirmą kartą pasaulio muzikos istorijoje išleido arfos garsais suskambusią J. Daunytės atliekamos M. K. Čiurlionio muzikos kompaktinę plokštelę „Čiurlionis arfos stygomis“.

Projektą „Šviesos ir muzikos dermė b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, organizuoja Vilkaviškio kultūros centras. Bilietai parduodami www.bilietai.lt ir Vilkaviškio kultūros centro kasoje.