Asamblėjos rūmai Čandigare, Indijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Laikas bėga nenumaldomai ir UNESCO globojamais paveldo objektais vis dažniau tampa ne tik praėjusių amžių, bet ir jau vėlesnių, beveik mūsų laikų žmogaus kūriniai. Vienas iš tokių pavyzdžių – XX a. pr. architektūros žvaigždės, šveicarų kilmės prancūzo Le Corbusier kūryba (UNESCO numeris 1321). Šiuo metu į paveldo sąrašą įtraukta 17 visame pasaulyje suprojektuotų Le Corbusier statinių, daugiausiai – Prancūzijoje.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. birželio 5 d. portale vilniausgalerija.lt

Bandė sukurti naują architektūros kalbą

Le Corbusier (beje, tai tik architekto pseudonimas, tikrasis jo vardas buvo Charles Edouard Jeanneret) ne tik kūrė išskirtinius pastatus, bet ir aktyviai skleidė idėjas apie architektūros esmę, bandė pakeisti visuomenės požiūrį į žmonių ir pastatų santykį. Pagrindinė visas Le Corbusier idėjas vienijanti mintis buvo architektūros funkcijos, ekonomiškumo, praktiškumo iškėlimas į antrąją vietą nustumiant estetiką, taip pat beveik visiškas dekoratyvumo atsisakymas, grynos, netgi brutalios formos propagavimas. Įkvėpimo, siekdamas šio tikslo, Le Corbusier sėmėsi iš pačių netikėčiausių statinių, kurie daug kam pasirodytų tiesiog baisūs (tačiau buvo ekonomiškai naudingi), pavyzdžiui, masinės gamybos fabrikų.

Kad būtų lengviau „išsilaisvinti“ ir judėti link tokio moderniam pasauliui būtino funkcionalumo, Le Corbusier ragino braukti didelį brūkšnį ir „pamiršti“, ką žinojome apie architektūrą istoriškai: nebesekti architektūrinės tradicijos, naujai, „nuo nulio“ žiūrėti į architektūros poreikį industrijos pasaulyje. Tiesa, negalima sakyti, kad estetika šiam architektui visiškai nerūpėjo  – jis taip pat siekė įspūdžio efekto, tik jį dažniausiai kūrė ne detalėmis, o galingais masteliais, netikėtomis formomis, provokuojančiais sprendimais, kartais sėmėsi įkvėpimo ir iš istorinio paveldo (pavyzdžiui, itin žavėjosi antikinių Atėnų statinių tikslumu) ar dailės krypčių (ekspresionizmo, kubizmo).

Asamblėjos rūmai Čandigare, Indijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Aukščiausiasis teismas Čandigare, Indijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

San Pjero bažnyčia Prancūzijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

San Pjero bažnyčia Prancūzijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Apartamentai Marselyje, Prancūzijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Apartamentai Marselyje, Prancūzijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Vila Prancūzijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Mziejus Tokijuje, Japonijoje | Puslapio flickr.com nuotr.

Vertinamas kontraversiškai

Nors Le Corbusier neabejotinai sukūrė kažką visiškai naujo ir savo idėjomis įkvėpė daugybę architektų, ši asmenybė iki šiol vertinama kontraversiškai. Pirmiausia, dėl asmeninių pažiūrų (manoma, kad žavėjosi radikaliomis to meto idėjomis), visų antra, dėl ne visur pasiteisinusių idėjų jas verčiant masiniais sprendimais. Tai reiškia, kad pavieniuose kūriniuose stulbinęs polinkis į brutalizmą netiko kaip urbanistinis sprendimas kuriant naują miestą: jis ėmė darytis slegiantis, negyvas, niūrus, kai kas netgi teigia, kad būtent Le Corbusier kaltas dėl liūdnų socialistinių gyvenamosios statybos rajonų, kuriuose iki šiandien gyvena daugelis iš mūsų.

Bet kokiu atveju, dėl savo įkvepiančios įtakos Le Corbusier laikomas vienu iš brutalizmo, purizmo ir skulptūraliosios architektūros pradininkų, o jo darbai vertinami ne tik kaip architektūros kūriniai, bet ir kaip  modernizmo idėjų bei socio-kultūrinių pokyčių  XX a. pr. visuomenėje atspindys.  Jeigu reikėtų rinktis įdomiausius iš jų, ko gero, tai būtų  dvi bažnyčios: betoninė Ronšano koplyčia  su krabo kriauklę primenančiu stogu (1950 m. ) ir jau po architekto mirties (1973 m.) baigta San Pjero bažnyčia su teleskopo formų langais stoge. Juk žinant tai, kaip Le Corbusier žavėjo industrinės modernių pastatų funkcijos, be galo įdomu tyrinėti kokiems sprendimams jį įkvėpė šį kartą visiškai išskirtinė – religinė – pastatų paskirtis.