Abdonas Korzonas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje (medžio raižinys, 1862 m.)

Panaikinus lietuvių spaudos draudimą 1904 m., atsirado įvairių periodinių leidinių, kuriems, be abejo, reikėjo fotografijų leidinių iliustravimui. Nuotraukų pardavimai spaudai augo, profesionalūs fotografai įsirengė cinkografijos dirbtuves, kur galėjo gamintis reikiamas klišes. Fotografijų nebereikėjo vežti į Varšuvą, Rygą ar Karaliaučių, kaip teko daryti anksčiau. Manoma, kad pirmąsias cinkografines klišes 1904 m. kartu su savo kolegomis pagamino Stanislovas Filibertas Fleris. Iš pradžių pavyko pagaminti štrichines klišes, o vėliau, 1905 metais, buvo pagamintos klišės ir iš toninių nuotraukų. Šaltiniai nurodo, kad visus fotografavimo darbus atliko Jonas Strazdas, o Feliksas Zanievskis – retušavimo ir ėsdinimo darbus. Iki šiol iliustracijos spaudoje atsirasdavo ksilografijos būdu – per medžio raižinius.

Ankstesnę Lietuvos fotografijos istorijos dalį skaitykite čia.

1902 m. į Vilnių atsikėlęs fotografas Aleksandras Jurašaitis (1859-1915 m.), besidomėdamas techninėmis galimybėmis ir spaudos pažanga bei suvokdamas to prasmę, po 1905 m. savo studijoje pradėjo cinkografinių klišių gamybą. Netrukus jo gamyba tapo sėkmingiausia visame Vilniuje: A. Jurašaitis gamino klišes Vilniuje ir Kaune knygoms, periodiniams leidiniams, vadovėliams ir t.t.

A. Jurašaitis. Lietuvių mokslo draugijos nariai ant Tauro kalno (1911 m.) Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

1905 m. yra laikomi Lietuvos fotožurnalistikos pradžia. Pirmajame dienraštyje lietuvių kalba „Vilniaus žinios“ 1905 m. buvo išspausdinta net 31 fotografija. Nuotraukose vaizduojami užsienio karvedžių ir politikos veikėjų portretai, gamtos, jūros peizažai, Vilniaus architektūra, kitų miestų ir apylinkių vaizdai. 1904-1918 m. laikotarpyje Vilniuje daugiausia fotografijų atspausdino periodinis leidinys „Aušra“ – 128 fotografijas, taip pat žurnalas „Vairas“ – 123 fotografijas, „Lietuvos ūkininkas“ – 97 fotografijas. Nemažai fotografijų ir kituose leidiniuose:  „Liuosoji valanda“ (65), „Šaltinis“ (52), „Lietuvių tauta“ (41), „Vilniaus žinios“ (31), „Lietuvos bitininkas“ (27). Leidinių tiražai nebuvo dideli, spaudos klišės nesusidėvėdavo, todėl buvo praktikuojamas klišių dalinimasis – kai kurios buvo naudojamos keliems leidiniams iliustruoti. Įdomu tai, kad leidiniuose nebuvo nurodomi nuotraukų autoriai, tačiau atsekamos A. Jurašaičio, A. Jurašaitytės, A. Strazdo, P. Mašioto ir P. Mongirdaitės fotografijos.

Pirmąją cinkografijos įmonę prie savo fotoateljė Vrublevskio name sostinės Didžiojoje gatvėje 1903 m. atidarė Stanislovas Filibertas Fleris. Stanislovo Žvirgždo asmeninio archyvo / Nacionalinio muziejaus archyvo nuotrauka

Tuo tarpu Vilniaus lenkų spauda jau leido iliustruotus savaitraščius ir kai kuriuos dienraščių priedus. 1908 m. „Kurier Litewski“ priedas „Życie Ilustrowane“ surengė pirmąjį fotokonkursą, orientuotą į istorijos paminklus, gamtą, kaimo gyvenimą ir jo žmones. Konkursą laimėjo fotografas Janas Bułhakas, komisiją sudarė S. F. Fleris, J. Hermanovičius ir A. Hrinievičius.