Pirmojo Mažeikių fotografo fotoateljė. 1905-1910 m. Mažeikių muziejus

XIX a. pabaigoje Lietuvoje veikė virš 30 fotoateljė, kurios buvo įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Telšiuose. Per paskutinį amžiaus dešimtmetį fotoateljė atsidarė Palangoje, Viekšniuose, Marijampolėje, Varėnoje, Alytuje, Joniškyje, Žagarėje ir kt. Fotoateljė iš esmės orientavosi į asmens ir grupinius portretus, siekiant išsaugoti žmogaus atvaizdą palikuonims. Iki fotografijos išradimo, portretas jau užėmė itin svarbią vietą vaizduojamuosiuose menuose, kuris nuo renesanso laikų pamažu kito.

Ankstesnę Lietuvos fotografijos istorijos dalį galite skaityti čia.

Kaip pastebi fotografijos istorikas ir teoretikas Stanislovas Žvirgždas, fotografijoje portretas visada buvo dėmesio centre. XIX a. portretai, kurti fotoateljė, turėjo specifinę teatrališką stilistiką. Galbūt tam turėjo įtakos tuometinėje kultūroje įsivyravusi eklektika, o galbūt tarp fotoateljė tvyrojusi konkurencija, lėmusi netikėtų, originalių aksesuarų ar dekoracijų parinkimą.

Fotoatelje dekoracija. Nežinomas autorius. XX a. I p. Šiaulių „Aušros muziejus

Vienu geriausių XIX a. Vilniaus fotografu-portretistu laikomas Aleksandras Vladislovas Strausas (lenk. Aleksander Władysław Strauss). Fotografas pasižymėjo gebėjimu atskleisti portretuojamojo individualumą ir natūralumą, sukurti portretai vertinami kaip meniški bei kompoziciškai pavykę. A. V. Strausas dirbo bajorų instituto piešimo mokytoju bei Vilniaus miesto teatro dailininku. Bene pirmasis pradėjo fotografuoti teatro aktorius, dėvinčius spektaklių kostiumus. Kad ir glaustai susijęs su teatru, palyginus su kitais tuo metu dirbančiais fotografais, A. V. Strausas dažnai atsisako butaforijos, o labiau koncentruojasi į portretuojamojo kūno kalbą. A. V. Strauso ateljė (Strauss & Co Didžiojoje g. įsteigta 1880 m.) mokėsi žinomi Vilniaus fotografai, pavyzdžiui broliai Čižai (Henrikas, Vaclovas ir Edvardas Čižai). Vilniuje įsteigta brolių Čižų fotoateljė tapo viena populiariausių.

A. V. Strausas. Autoportretas (1870–75, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka Vilniuje)

Pradžioje fotografija verstis pradėjo Vaclovas Čižas, atidaręs fotoateljė Arklių g. 1879 m. kartu su Faustinu Lopatinskiu. Vėliau į šią pelningą veiklą įsitraukė ir Vaclovo broliai. Brolių Čižų fotoateljė veikė iki 1915 m. ir buvo viena garsiausių fotoateljė Vilniuje. Broliai Čižai kūrė kaimo sodelio scenografiją, neretai visai atsisakydavo dekoracijų kaip ir A. V. Strausas. Portretuojamųjų pozos vienodesnės, gana statiškos. Dažnai akcentuojami rūbai ir aksesuarai.

Kiti fotoateljė dirbantys fotografai taip pat pasiekdavo gerų rezultatų, tačiau tobulėjant fotografijos technikai ir daugėjant fotoateljė, pastebimas atvirkščias procesas, nei galima iš pradžių tikėtis. Visų pirma, krito paslaugų kainos, didėjo fotografijų tiražas, nusifotografuoti galėjo dauguma gyventojų, tačiau masinis portretų fotografavimas į veiklą įtraukė fotografus-mėgėjus ir labiau skleidėsi fotoportretų komercinė, ne kūrybinė pusė.

Nežinomos trys merginos. Brolių Čižų fotoateljė. XIX a. pab. – XX a. pr.

Brolių Čižų fotoateljė ženklai. XIX a. pab. – XX a. pr.