Paminklas Rusnėje Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandhi ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermannui Kallenbachui (skulptorius Romualdas Kvintas). | Kadras iš Kosto Kajėno videomedžiagos

„Jeigu ir galėčiau įsivaizduoti didžiausiajam Indijos sūnui paminklą Lietuvoje, tai neabejotinai tik Rusnėje, prie Nemuno. Ne tik dėl to, kad Lietuvos ir Indijos kultūros gerbėjai mėgsta Gangą lyginti su Nemunu. Ne tik“, – viename savo tekstų rašė pedagogas ir visuomenininkas Vytautas Toleikis.

Ir žodžiai tapo kūnu. V. Toleikio ir jo bičiulio, žymaus Lietuvos skulptoriaus a. a. Romualdo Kvinto dėka 2015 m. Rusnėje, Atmatos upės krantinėje, buvo atidengtas paminklas Indijos tautos tėvui Mahatmai Gandhi ir jo ištikimam bendražygiui, Rusnės sūnui Hermannui Kallenbachui. Vieta paminklui pasirinkta ne atsitiktinė. Manoma, kad priešais paminklą esančio pastato vietoje buvusi žydų sinagoga, o visai greta buvę ir H. Kallenbacho šeimai priklausę namai.

Hermannas Kallenbachas (dešinėje) su Mahatma Gandhi ir Sonia Schlesin | Wikipedia.org nuotr.

Būtent šioje, Nemuno deltos, saloje prabėgo H. Kallenbacho vaikystė. Rašytiniai šaltiniai atskleidžia, kad H. Kallenbachas gimė 1871 metais kovo 1-ąją Žemaičių Naumiestyje, tipiškame Lietuvos pasienio miestelyje, netoli tuometinės Vokietijos sienos, ir tik po kiek laiko šeima persikraustė į Rusnę.

Šeimoje augo šeši broliai ir sesuo. Tėvas Kalmanas Leiba Kallenbachas buvo melamedas (hebr. melammed) – chederio, t. y. žydų religinės pradinės mokyklos, mokytojas, bet mokymu nebeužsiėmė. L. Kallenbachas, siekdamas vaikus išleisti į mokslus, Rusnėje atidarė lentpjūvę, kuri netruko tapti sėkmingu verslu. Manoma, kad joje galėjo dirbti per kelis šimtus darbininkų.

Kaip ir įprasta litvakų šeimose, daugiausia investuota į vaikus – visi Kallenbachų vaikai mokėsi vokiškose gimnazijose Klaipėdoje ar Tilžėje, vėliau – Vokietijos universitetuose. H. Kallenbachas mokėsi Tilžės gimnazijoje, ją sėkmingai baigęs pasirinko architekto profesiją ir mokėsi Karaliaučiuje, Meklenburge, Štutgarte, Miunchene. Mokydamasis gimnazijoje, studijuodamas universitetuose, H. Kallenbachas vasaras dažniausiai leisdavo Rusnėje. Čia esantis Nemunas į sportą linkusį jaunuolį traukte traukė. Nemune jis išmoko plaukti, šiam užšalus, mėgdavo čiuožinėti. H. Kallenbacho ryšys su šeima buvo labai stiprus. Nors gyventi į Lietuvą nebegrįžo, H. Kallenbachas ir vėlesniais savo gyvenimo metais lankydamasis Europoje dažnai užsukdavo į Rusnę.

Tarp studijų metų H. Kallenbachas savanoriškai tarnavo armijoje – Karališkajame inžineriniame batalione, Miunchene. Anot amžininkų, gabusis architektas namą galėjęs pastatyti savo rankomis nuo brėžinio iki vidinės apdailos. 1896-aisiais H. Kallenbachas persikėlė gyventi į Pietų Afriką, mat čia, atradus aukso ir deimantų, labai trūko architektų. Iki 1906 m. H. Kallenbachas sėkmingai dirbo architektu Durbane ir Johanesburge. Pagal H. Kallenbacho brėžinius pastatyti reikšmingi Johanesburgo pastatai, suprojektuotas visas šio miesto kvartalas.

Pietų Afrikoje žydai, kurių dauguma buvo kilę iš Lietuvos, buvo gerbiama, daug krašto plėtrai davusi tauta. Tuo metu H. Kallenbachas buvo tipinis, modernus, gyvenimą mylintis europietis. Jis dviračiu apkeliavo Alpes, nukako nuo Johanesburgo iki Pretorijos ir vėl grįžo atgal. Jį Afrikoje daug kas prisimena kaip raumeningąjį žydą.

Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo lyderis Mahatma Gandhi | Wikipedia.org nuotr.

Apie 1903 m. Pietų Afrikoje H. Kallenbachas susipažino su jaunu indų teisininku M. Gandhi. Po kelerių metų ši pažintis peraugo į gražią draugystę. H. Kallenbachas visa galva pasinėrė į paramą M. Gandhi: tapo ištikimiausiu ir pagrindiniu jo veiklos finansiniu rėmėju, kartu organizavo taikias protesto akcijas ir jose dalyvavo pirmosiose linijose. Kartu su M. Gandhi 1913 m. trims mėnesiams buvo įkalintas.

H. Kallenbachas ne tik nuosekliai rėmė M. Gandhi politinę veiklą, bet ir tapo jo pasaulėžiūros pasekėju. Juodu abu labai vertino iškilaus rusų rašytojo Levo Tolstojaus pacifistines idėjas ir jo Vakarų civilizacijos kritiką. M. Gandhi kartu su H. Kallenbachu parašė laišką L. Tolstojui ir gavo rašytojo sutikimą savo kuriamą sodybą pavadinti Tolstojaus vardu (Tolstoy Farm). Šiam tikslui H. Kallenbachas už savo lėšas nupirko nemažą žemės sklypą netoli Johanesburgo. 

1910 m. H. Kallenbachas pats pastatė keletą namų, pasodino apie tūkstantį vaismedžių, išpuoselėjo visą aplinką. Sodyba Pietų Afrikoje trejus metus veikė kaip mokykla – įvairiausių konfesijų piligrimų svečių namai. H. Kallenbachas atsisakė vakarietiško gyvenimo stiliaus – kaip ir M. Gandhi, savo asmeninius poreikius sumažino iki minimumo, atsisakė alkoholinių gėrimų, iki gyvenimo pabaigos išliko vegetaras. Be išlygų pritarė neprievartiniam (taikiam) pasipriešinimui – satyagraha. Būtent H. Kallenbachas nuvykęs į vokiečių trapistų vienuolyną iš jų išmoko siūti sandalus, kuriuos vėliau tiesiog imta vadinti Gandhi sandalais. Šias pamokas perdavė M. Gandhi ir kitiems L. Tolstojaus sodybos gyventojams.

Iki nacizmui įsitvirtinant Vokietijoje, H. Kallenbachui jo kilmės klausimas neiškilo. Su visišku atsidavimu gynęs indų pilietines teises Pietų Afrikoje, H. Kallenbachas atsigręžė į savo šaknis, stojo į Europoje savo persekiojamos tautos pusę. 1914 m. M. Gandhi paliko Pietų Afriką ir išvyko į Indiją. H. Kallenbachui grįžti į tėvynę kelius užkirto Vokietijoje ir Klaipėdos krašte vis labiau įžūlėjantys naciai. H. Kallenbachas dažnokai lankydavosi Europoje, užsukdavo į tėviškę. Jis ypač pajautė, kur link suka Europa. Dar 1923-iaisiais jis sugebėjo įtikinti visus savo artimuosius emigruoti į Pietų Afriką.

1937 m. H. Kallenbachas apsilankė Palestinoje. Jį ypač sužavėjo kibucų, savotiškų žemės ūkio komunų, steigimasis. Tais pat metais aplankė Indiją ir susitiko su savo senu bendražygiu. Susitiko jau turėdamas sionistų įgaliojimus prašyti M. Gandhi, kad šis viešai paremtų jų siekį apsigyventi Palestinoje. Po dvejų metų H. Kallenbachas dar kartą svečiavosi pas M. Gandhi, tuokart neilgai, sutrukdė netikėta liga.

H. Kallenbachas mirė 1945 m. kovo 25 d., trejais metais anksčiau už M. Gandhi. Pagal H. Kalenbacho valią, jo palaikai buvo kremuoti Johanesburgo krematoriume, o 1952-aisiais pelenų urna palaidota Pažadėtoje žemėje, Deganijos kibuce, šalia jo įkūrėjo, garsaus sionisto  A. Gordono kapo.

Paminklas Rusnėje Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandhi ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermannui Kallenbachui (skulptorius Romualdas Kvintas). | Kadras iš Kosto Kajėno videomedžiagos

Paminklas Rusnėje Indijos nepriklausomybės didvyriui Mahatmai Gandhi ir šiame miestelyje gimusiam jo draugui žydui architektui Hermannui Kallenbachui (skulptorius Romualdas Kvintas). | Kadras iš Kosto Kajėno videomedžiagos

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Už pagalbą rengiant vaizdo pasakojimą dėkojame Vytautui Toleikiui.