Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. vasario 23 d. portale vilniausgalerija.lt
Taip pradėjo formuotis spalvotos fotografijos teorija, vėliau mokslininkų eksperimentai siekė tiesioginio spalvų atkūrimo metodo, kuris nebuvo pagrįstas pagrindinių spalvų maišymu. 1891 m. prof. Gabriel’ius Lippmann’as pademonstravo spalvų procesą, kuris sukuria muilo burbuluose matomas ryškias spalvas. Šis atradimas G. Lippmann’ui 1908 m. pelnė Nobelio premiją, tačiau fotografijoje nebuvo ilgai taikomas dėl itin ilgo ekspozicijos laiko.
Susipažinęs su J. C. Maxwell’o pasiekimais, Louis Ducos Du Hauron paskelbė spalvotų nuotraukų kūrimo būdą derinant spalvotus pigmentus, o ne maišant spalvotą šviesą. Taigi reikėjo tris juodai baltus negatyvus perleisti per raudoną, žalią ir mėlyną filtrą. Gauti trys pozityvūs, atskirai nudažyti vaizdai, kuriuos sujungus, gaunama spalvota nuotrauka. Būtent šis metodas yra šių dienų (RGB) spalvų procesų pagrindas.
Amerikiečių fotografas ir išradėjas Frederic’as Ives sukūrė sistemą, pagrįstą trimis spalvų atskyrimo negatyvais, paimtais per spalvotus filtrus. Tokiu būdu buvo gaunamos vadinamos kronogramos – spalvotos nuotraukos. Ir, nors metodas buvo veiksmingas, tačiau tai buvo brangus ir sudėtingas metodas, todėl nepaplito.
Pirmąjį itin praktišką ir komerciškai sėkmingą spalvotos fotografijos procesą išrado broliai Auguste ir Louis Lumiere’ai, kurie eksperimentavo su spalvota fotografija nuo 1890 m. Išgarsėję kaip kinematografo išradėjai, broliai Lumiere’ai 1904 m. pristatė savo procesą Prancūzijos mokslų akademijai ir jau po 3 metų pradėjo gaminti autochromines plokštes. Šias plokšteles buvo gana sudėtinga pagaminti, bet labai paprasta naudoti. Iki 1913 m. Lumiere gamykla Lyone kasdien pagamindavo po 6000 autochrominių plokščių. Autochrominiai atvaizdai turėjo specifinį grūdėtumą, suteikiantį unikalų žavesį, todėl šios fotografijos neretai lyginamos su impresionistų ir puantilistų darbais. Šio proceso komercinė sėkmė paskatino atsirasti daugybę kitų spalvotos fotografijos procesų. Pavyzdžiui, Dufaycolor pirmą kartą pasirodė 1932 m. kaip 16 mm. Kino juosta, 1935 m. „Rollfilm“ versija, kuri buvo skirta momentinių nuotraukų rinkai.