Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festival. Fot. Tomas Terekas

Rugpjūčio 18, 19 ir 23 dienomis įvyko šeštasis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis (VAFKF). Tai kasmetinis renginių ciklas, pristatantis senąsias fotografijos ir kino technologijas bei jų taikymą šiuolaikinio meno kontekste. 2023 m. festivalio programa skirta projekcinėms patirtims, o festivalio tema „Light Path/Lengvas kelias“ skleidėsi per dokumentinius ir meninius pasakojimus su skaidrėmis, performansus su kinu ir muzika, analoginės animacijos eksperimentus ir diskusijas su kūrėjais. Festivalio tema susiformavo dėl žodžių žaismo ir iš to susidariusios galimybės menininkams plačiau interpretuoti. „Light Path/Lengvas kelias“ gali reikšti šviesos kelią (nuo idėjos iki techninių sprendimų), kuris neišvengiamas fotografijos procese, bet taip pat – lengvą kelią, kokio festivalio organizatoriai linki tiek kūrėjams, tiek sau rengiant parodas ir kitus festivalio renginius.

Šių metų Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalyje dalyvavo žinomi užsienio menininkai: duetas iš Vroclavo „kinoMANUAL“ su Agata Jarząb ir Maciek Bączyk, Portugalijos menininkas Paulo Paz, pristatantis kolekciją „The Osmose“, ukrainiečiai Marakhov Constantine ir Natalie Borysenko, prancūzų menininkas Guillaume Anglard, pristatomi australų Richard Tuohy ir Dianna Barrie darbai, taip pat vengrų kilmės Miklós (Miki) Ambrózy ir iš Graikijos kilusio pianisto Filippos Raskovic atliktas audiovizualinis performansas „Spiraling Archive“. Turiningoje festivalio programoje pristatomi šeši lietuvių menininkų kūriniai, kuriuose didelis dėmesys skiriamas skaidrėms, juostai ir tarpdiscipliniškumui. Menininkas ir vienas festivalio organizatorių Andrei Antonau pristatė seriją „Paslėptas sodas“, Teodoras Malinauskas – skaidres iš serijos „Nelankytinos vietos“, Eglė Gudonytė ir Paulius Burakas surengė makro pasivaikščiojimą „Palau“. Vytautas Gužauskas eksponavo skaidrių reportažą „Kaip mes skridome į Marsą“, o Rūta Grūmadaitė pristatė išplėstinį kiną / performansą „FEEL/ JAUSTI“, o Vytautas Kazimieras Juozėnas eksponavo siaurų skaidrių instaliaciją „Himalajai“ iš šviesdėžių ir mažų ekranėlių.

Festivalio organizatoriai dalinasi prisiminimais, kaip kilo mintis vystyti Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio idėją. Andrei Antonau ir Teodoras Malinauskas dalyvavo 2017 metais Kauno „POST“ galerijoje vykusioje grupinėje analoginės fotografijos parodoje „Camera Obscura#3“, kuri įkvepė kažką panašaus turėti ir Vilniuje. Fotografai nusprendė – „kas, jei ne mes?“. Dėl tos priežasties įvyko pirmasis analoginės fotografijos ir kino festivalis 2018 m. Vilniuje, Teatro g., Simono Kuliešio vadovaujamoje SHCH|ŠČ galerijoje. Andrei Antonau kuravo menininkus, Teodoras Malinauskas rūpinosi architektūros reikalais. Buvo surengtas atviras kvietimas ir asmeniškai kviečiami analoginės fotografijos kūrėjai laisva tema prisijungti prie didelės parodos.

VI-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis. Fot. Tomas Terekas

VI-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis. Fot. Tomas Terekas

Tuomet komanda natūraliai pradėjo plėstis. Tais pačiais metais prie festivalio komandos prisijungė tarpdisciplininio meno kūrėja Eglė Gudonytė. Pirmojo festivalio parodą Andrei Antonau nuvežė pristatyti Minsko auditorijai. Vėliau prie festivalio prisijungė vadybininkas Paulius Burakas iš Kirtimų kultūros centro. Užsimezgus platesniems ryšiams su užsienio menininkais, festivalis tapo tarptautiniu. Parodose, skaidrių ir kino vakaruose buvo pristatyti menininkų darbai iš Australijos, Brazilijos, Baltarusijos, Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos, Gruzijos, JAV ir kitų šalių.

Trečiaisiais metais Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio formatas ėmė plėstis: pradėtas rengti  fotopleneras Palaukinės kultūros centre, vyko diskusijos ir paskaitos apie šviesą, fotografo kelią, pasivaikščiojimai su fotografais, miesto antropologais ir filosofais, dirbtuvės (nuo tradicinių technologijų iki eksperimentinių). Festivalis pradėjo aprėpti vis daugiau meno sričių, pateikdamas žiūrovui platesnį tradicinės fotografijos suvokimą ir įsiliejimą į šiuolaikinį meno lauką.

VI-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis. Fot. Tomas Terekas

Paradoksalu, bet remiantis festivalio organizatorių žodžiais, kasmetinio renginio ateities vizija dar „neišryškinta“. Komanda laikosi neformalaus ir kiek avangardinio darbo stiliaus, todėl ir festivalis neturi aiškaus strateginio plano. Kaip jie patys teigia: „Mūsų tikslas rasti autorius ir darbus, kuriuos norime pristatyti vietiniam žiūrovui, kurie dar nepastebėti kitų kuratorių. Mums svarbu turėti erdvę eksperimentams Lietuvos autoriams, kurie naudoja analoginės fotografijos ir kino medijas savo praktikose. Kasmet turime iš ko mokytis ir kyla naujų idėjų, kaip nustebinti žiūrovus. Mes džiaugiamės, kad festivalis yra kamerinio formato. Tokiame formate lengviau užsimezga žiūrovo ir autoriaus ryšys.“

VI-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis. Fot. Tomas Terekas

VI-asis Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis. Eglė Gudonytė ir Paulius Burakas. Fot. Tomas Terekas