Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Kazlų Rūda, Ąžuolų būda, Višakio Rūda, Rūdupis – ar kada susimąstėte, ką reiškia šie, beveik vienoje vietoje susitelkusių gyvenviečių pavadinimai? Nors jie kelionių vadovuose linksniuojami gana retai, patyrinėti šį kraštą būtina: būtent čia atsiskleidžia dar vienas Lietuvos kaip „miškų krašto“ charakteris.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. lapkričio 5 d. portale vilniausgalerija.lt
Kas ta būda ir rūda?
Kazlų Rūdos miškai – trečias pagal dydį Lietuvoje miškų masyvas. Nors pirmieji gyventojai čia pasirodė dar Bronzos amžiuje, gyvenvietės ėmė formuotis gana vėlai: daugelis jų – tik XVIII a. Miško sargai, geležies gamintojai, degutininkai, bitininkai – tai buvo pirmieji atvykėliai, įkūrę kaimus vidury šių miškų, vidury niekur. Tokią istoriją atspindi ir savotiški vietovių pavadinimai: visos „rūdos“ siejamos su kadaise jose įkurtomis rūdos išgavimo gamyklėlėmis, na, o „būdomis“ būdavo vadinamos miško verslo įmonės. Toks laimės ieškotojų sambūris čia atsirado dėl patogios padėties: galingi miškų, pelkių masyvai naujakuriams tiekė verslui būtinas žaliavas, o šalia nutiestas geležinkelis padėjo patogiai jas tiekti artimiausiems miestams. Nors nei viena gyvenvietė taip ir neišaugo į didesnį miestą (Kazlų Rūdoje gyvena vos 5500 gyventojų), galbūt būtent tai ir padėjo išsaugoti ypatingą šio krašto dvasią: tarp pušų paskendusi, medinukais pasipuošusi Kazlų Rūda netgi kažkiek primena kurortą.
Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Požeminis pasaulis
Dalį XVIII a. atvykėlių į šį kraštą atviliojo požemių turtai – pelkių rūda, kurios buvo gausu čia plytinčiose pelkėse. XX a. žvilgsniai vėl nukrypo po žeme: dideli miškų masyvai tapo puikiu prieglobsčiu partizaninio judėjimo dalyviams, apylinkėse aktyviai veikė Tauro apygarda. Vietiniai girininkai pasakoja, kad buvusių bunkerių šiuose miškuose ant rankų pirštų nesuskaičiuosi – belieka tik spėlioti. Kai kurie iš bunkerių vietinės bendruomenės dėka visiškai atkurti (įmanoma patekti į vidų), stenduose išsamiai aprašyta bunkerių istorija. Aplankyti galima:
Ir nors dar daugybė bunkerių, kautynių ar žūties vietų liko nežinioje, pasipriešinimo dvasia šiame krašte vis dar tvyro: tai liudija ilgesingi kryžiai, atminimo akmenys ar žvakeles prie jų degantys gyventojai.
Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Gervių atokvėpio stotelė
Vos 8 kilometrai nuo Rūdšilio partizanų bunkerio net iš tolo klega Novaraisčio ornitologinio draustinio gyventojai. Čia, tarp miškų susidariusiose pelkėse ir balose, yra vienas didžiausių Europoje gervių būriavimosi taškų. Pamatyti rugsėjį–spalį klegančius tūkstančius gervių kasmet atvažiuoja ornitologai iš viso pasaulio, visa tai patirti galite ir jūs: tereikia atvykti iki Novaraisčio stebėjimo bokštelio. Žinoma, nutaikyti metą, kada tiksliai buriuojasi gervės, sunku, tačiau informacijos apie tai galima rasti Lietuvos Ornitologų draugijos, Panemunių regioninio parko ar Ežerėlio kultūros namų puslapiuose. Be gervių čia nuolatos peri juodieji baubliai, gulbės giesmininkės, pilkosios žąsys, tetervinai, juodieji gandrai ar net jūriniai ereliai, todėl užsukus ir kitu metu išlieka tikimybė pamatyti ar bent išgirsti tik „Google vaizduose“ iki šiol matytą paukštį.
Filmo „Žvangantis miškas“ akimirkos
Atkurta rūdos gamyklėlė
Nors šio krašto miškais su didžiausiu malonumu galima klaidžioti ir savarankiškai (pavyzdžiui, ieškant rudmėsių), norintiems vienu metu nušauti kuo daugiau zuikių, galima rinktis Kazlų Rūdos pažintinį miško taką. Vaikus čia nudžiugins mediniai šernai ir kiti gyvūnai, o suaugusiems pagaliau bus atskleista paslaptis apie jau minėtas „rūdas“: take atkurta senovinė geležies lydymo gamyklėlė, visai šalia – ir dar vienas bunkeris. Takas tęsiasi apie 4 kilometrus.
Tik nepaklyskit!
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
