Loreta Zdanavičienė
Tęsiu tapybos ciklą iš paveikslų, sukurtų ant siuvinėtų drobių. Tai senos ir nebereikalingos drobės, kurias kadaise moterys siuvinėjo, ruošdamos sau kraitį. Jų siuviniuose žydi rožės, našlaitės, bijūnai, ar pačių sukurtos gėlės. Esu surengusi ne vieną parodą šia tema: “Laiškai į praeitį”, “Siuvinėtos istorijos”, “Pasiklydę laike”, kurios keliavo po Lietuvos miestus ir miestelius. Tapydama ant senų, rankom siuvinėtų audinių, mėginu išsaugoti to daikto istoriją, tarsi pratęsiu jo gyvenimą paveiksluose.
Autentiškas siuvinėtas raštas ar jo fragmentas man padiktuoja paveikslo kompoziciją ir koloritą. Vienur derinu siuvinio ornamentiką, sukurdama vientisą ryškiaspalvį arba monochrominį kilimą, kitur pasitelkiu siuvinėto rašto kontrastingą ritmiką, savaip pratęsdama pirminį linijų ir formų derinį. Bet visuomet su didžiausia pagarba stengiuos išsaugoti ir išryškinti autentišką senosios tekstilės grožį.
Ričardas Zdanavičius
Ch. Griso, Ţ. Brako, P. Pikaso paveiksluose naudojo laikraščių, drabužių skiautes, afišų gabaliukus, cigarečių pakelius ir kitas medžiagas. Dadaistai neigė estetikos normas ir savo veiklą grindė ironija, anarchija. Dailei būdingas koliažas iš įvairių buitinių atliekų, pramoninių gaminių. Stengtasi parodyti, kad meno objektai gali būti ir paprasti gyvenimiški daiktai. Taip demonstruojamas ribos tarp gyvenimo ir meno išnykimas.
Šioje parodoje pristatau koliažinius paveikslus iš preparuotu aliejinių dažų tubelių ir tekstilės etikečių. Drabužių etiketės įprastai būna prisiūtos vidinėje pusėje, todėl dažnai erzina, dirgina kūną. Nuardęs jas, atradau kitą, slaptąją jų pusę su tapybiškai persipynusiais siūlais, tarsi mažytėmis miniatiūromis. Užklijuotos ant drobės ir aptapytos, jos įgavo naujų prasmių.