Onė Maldonytė „Virtuoti”, galerija „Akademija”. Pranešimo spaudai nuotr.

Nesibaigiančio vizualinio pertekliaus laikotarpiu, kai virtualiajame pasaulyje cirkuliuojantys vaizdai dažnai virsta tiesiog pinigais, autorystės klausimas retai keliamas. Virtualius vaizdus vieno mygtuko paspaudimu gali perkurti kiekvienas, o įrankiai, leidžiantys juos kurti, dauginti ir platinti, prieinami neribotą laiką, neribotoje teritorijoje. Vizualiojo meno kūrėjų pavardės ir darbai šiame vaizdų sraute dažnai cirkuliuoja be autorystės. „Menininko pavardė ir kūrinio pavadinimas viešojoje erdvėje mažų mažiausiai yra pagarbos menininkui ženklas“, – sako tapytojas Andrius Zakarauskas.

Andrius Zakarauskas. Fot. Visvaldas Morkevičius

Dar dviem savaitėms pratęsiama mėnesį trukusi ir drauge su Vilniaus galerijų savaitgaliu prasidėjusi socialinės reklamos kampanija „Žymėk autorių“. Jos tikslas – ugdyti visuomenės pagarbą kūrybinei veiklai, autorių ir gretutinėms teisėms. Galerijų, muziejų ir meno erdvių lankytojai buvo kviečiami savo socialinių tinklų nuotraukose, kuriose yra meno kūrinių, nurodyti kūrinio autorystę – pažymėti menininką #žymėkautorių.

Kvietimą savo socialiniuose tinkluose žymėti kūrėjus lydėjo žaidimas „Žymėk autorių, laimėk meno kūrinį“. Kiekvienas, savo socialiniame tinkle paskelbęs grotažymes #žymėkautorių, #menininko vardą, pavardę, vis dar gali laimėti vieną iš keleto meno kūrinių. Akcijos pabaiga – spalio 15 dieną, žaidimo laimėtojai bus paskelbti spalio 17 dieną.

Viena iš akcijos iniciatorių, Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininkė Danutė Gambickaitė, pasakoja, kad mintis apie socialinę reklamą jai ir komunikacijos specialistei Stefanijai Jokštytei kilo mąstant apie neapibrėžtas, nereguliuojamas socialinių tinklų erdves: „Autorių teisių klausimai kūrėjams yra jautrūs ir aktualūs. Įprastoje žiniasklaidoje menininkų autorių teisės yra saugomos, o socialinių tinklų erdvėse, savo asmeniniuose profiliuose žmonės veikia nevaržomai. Jų fiksuotuose vaizduose meno kūriniai dažnai tampa tiesiog gražiu fonu. Nesakiau, kad tai daroma iš piktos valios, gal labiau – per daug negalvojant ir vadovaujantis stereotipais: argi ne smagu, aš juk reklamuoju menininką, vaizdas pasklis, parodysiu, kur buvau. Tačiau išties svarbu nurodyti ne tik erdvę, bet ir meno kūrinio joje autorystę.“

Grupinė tekstilės studentų paroda ‘Austėja, VDA Parodų salė Titanikas. Pranešimo spaudai nuotr.

Grupinė keramikos paroda STREETS OF BALTICS’ x KRASTA KERAMIKA Hungry Eyes erdvėje. Pranešimo spaudai nuotr.

Tapytojas A. Zakarauskas kalba dar ir apie tai, kad patys menininkai, kurdami savo kūrinį, neretai panaudoja svetimą ar jo idėją. „Plačiai nuskambėjo istorija apie vieną stilistę, kuri savo kurtą rankinuką pakabino ant žinomo menininko sukurtos skulptūros. Dar kitai menininkei atrodė nieko tokio savo kūrinyje atspindėti seniai mirusio tapytojo paveikslo idėją ar fragmentą. Naudotis kito darbu ir jo nepažymėti yra tiesiog nepagarba kūrėjui“, – įsitikinęs menininkas.

Jis neabejoja, kad socialiniai tinklai kai kuriems autoriams padeda auginti savo žinomumą, parduoti kūrinius, tampa puikiu darbų portfeliu, tačiau juose vis dar egzistuoja daugybė spąstų, nuo kurių kūrėjai nėra apsaugoti. „Gal į „Žymėk autorių“ panašios akcijos paskatins žmones labiau susimąstyti apie tai, kas yra kūrėjas, meno kūrinys ir autorystė“, – tikisi dailininkas.

D. Gambickaitė. Fot. Paulius Žižliauskas

D. Gambickaitė menininkui pritaria, kad socialiniai tinklai daugeliui yra tapę svarbia virtualiąja erdve, kurioje vyksta įdomiausi procesai. Kultūros laukas joje – ne išimtis, štai kodėl VšĮ „Galerijų savaitgalis“, bendradarbiaudamas su menininkams atstovaujančia Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga, ir inicijavo socialinės reklamos kampaniją „Žymėk autorių“. „Tai buvo natūralus poreikis, kylantis iš to, ką matome aplinkui. Juk nesmagu ir neteisinga, kai meno kūrinys tampa tik nereikšmingu fonu. Nurodyta autorystė yra ne tik pagarba, anksčiau ar vėliau tai veikia ir menininko finansinę būklę“, – sako sąjungos pirmininkė ir priduria, kad meninės kūrybos sklaida įvairiais kanalais yra kūrinių pardavimo ar kūrinių naudojimo už atlygį veiklos sudėtinė dalis. Pavyzdžiui, menininkų profiliai socialiniame tinkle „Instagram“ neretai tampa jų kūrybos portfeliu, taip pat papildomu kūrybos sklaidos įrankiu. Socialiniuose tinkluose pasklidę, kartais perkurti vaizdai nebeleidžia nustatyti vaizdo kilmės šaltinio. Autoriai tuomet yra bejėgiai reikalauti, kad jie būtų nurodomi kaip kūrinių autoriai, nes vaizdus sukūrę šaltiniai ir subjektai jiems yra tiesiog nežinomi.

LATGA Menų skyriaus vadovė Ingrida Radovič teigia, kad kiekvienas autorius nuo kūrinio sukūrimo momento į savo kūrinį turi turtines ir neturtines teises. Turtinės autoriaus teisės – tai išimtinės autoriaus teisės leisti naudoti kūrinį tam tikrais būdais, pavyzdžiui, skelbti jį internete. Šios teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Neturtinės teisės – autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą ir kūrinio neliečiamybės teisė – galioja neribotai. Įvairių sričių kūriniams autoriaus turtinių teisių apribojimai gali šiek tiek skirtis – pavyzdžiui, be autoriaus leidimo galima nekomerciniais tikslais viešai skelbti skulptūras, kurios yra sukurtos nuolat stovėti viešose vietose. Arba nekomerciniais tikslais viešai rodyti įsigytą dailės kūrinį, kai autorius žinojo, kad pirkėjas rengia parodas.

Ingrida Radovič. Fot. Leonardas Borotinskas

I. Radovič primena, kad taisykles ir ribas visiems naudotojams nustato Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. „Mes, neperžengdami įstatymo ribų, nustatome savo atstovaujamų autorių kūrinių naudojimo sąlygas, – ji sako. – Nėra didelio skirtumo, ar kūrinys naudojamas internetinėje žiniasklaidoje, ar žiniasklaidos priemonės paskyroje socialiniuose tinkluose. Kalbant apie privačius asmenis, kurie viešai skelbia kitų autorių kūrinius socialiniuose tinkluose nekomerciniais tikslais be autorių leidimo, – toks skelbimas pažeidžia socialinių tinklų naudojimo taisykles, kurios dažniausiai numato, kad į socialinius tinklus galima kelti tik savo sukurtą turinį, nepažeidžiantį kitų asmenų autorių teisių. Taigi, autoriai ar jų atstovai gali paprašyti internetinės platformos administratoriaus pašalinti jų teises pažeidžiantį turinį. Populiariausiose platformose paprastai tai padaroma gana greitai – per keletą valandų.

Praėjusiais metais į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą buvo perkelta 2019 metų Europos Sąjungos direktyva dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje. Direktyva numato turinio dalijimosi internetu paslaugų teikėjų atsakomybę už turinį, kurį tokių paslaugų naudotojai viešai skelbia interneto platformose, ir pareigą gauti leidimą iš teisių turėtojų. „Lietuvos muzikos autoriai jau gauna atlyginimą už jų kūrinių naudojimą tokiose platformose. Mūsų dailininkai ir fotografai iš kai kurių užsienio šalių per LATGA asociaciją taip pat gauna atlyginimą už tokį panaudojimą. Kol kas dar neturime licencinių sutarčių su didžiaisiais paslaugų teikėjais dėl vizualiųjų menų, bet tikimės greitu metu pradėti derybas ir pasiekti, kad nebereikėtų pildyti prašymų šalinti be leidimo paskelbtus mūsų autorių kūrinius, kad tie kūriniai galėtų likti interneto erdvėje, o autoriams už juos būtų tinkamai atlyginta“, – ateities planais dalijasi LATGA Menų skyriaus vadovė I. Radovič.

Socialinė akcija „Žymėk autorių – laimėk meno kūrinį“ dar vyks iki spalio 15 dienos. Socialiniame tinkle „Instagram“ pažymėjusieji menininką ir jo kūrinį gali dalyvauti žaidime ir laimėti vieną iš trijų menininkų Visvaldo Morkevičiaus, Roko Dovydėno, Aistės Marijos Stankevičiūtės meno kūrinių. Akcijos organizatorius – VšĮ „Galerijų savaitgalis“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos apie akciją ir dalyvavimo joje taisyklės – šioje nuorodoje: https://vilniausgalerijusavaitgalis.lt/zymekautoriu/