Stanislovas Žvirgždas. Civilizacijos metamorfozės 3, 1986 m. | LATGA
Terminas modernizmas kilo iš prancūzų kalbos modernisme, kas reiškia naujas, šiuolaikinis. Modernizmą galime apibūdinti kaip XIX a. pab. – XX a. sąjūdį įvairiose meno srityse, šio laikotarpio avangardinių meno krypčių visumą, kuriai būdinga naujumo ir originalumo siekis, tradicijų neigimas, naujoviška stilistika, meno sričių ir rūšių specifikos paieškos. Akcentuotas antinatūralizmas, individualus braižas, dėmesys autonominei meno formai, neigta tikrovės vaizdavimo funkcija; modernizmas klostėsi kaip priešprieša pozityvizmui ir romantizmui.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. birželio 12 d. portale vilniausgalerija.lt
Modernizmas fotografijoje pranašavo reikšmingus estetinės fotografijos raiškos, taip pat fotografijos proceso, naudojimo ir vertinimo pokyčius. Išryškėjo fotografijos nutolimas nuo klasikinio meno, pavyzdžiui, tapybos. Fotografai pradėjo naudoti fotoaparatą kaip tiesioginį įrankį, o ne būdą manipuliuoti išgaunamais vaizdais, kad šie kuo labiau atitiktų estetinio meno sampratas, kaip, pavyzdžiui, darė piktorialistai. Modernistinė fotografija išnaudojo socialinį, politinį ir estetinį potencialą, eksperimentuojant su šviesa, perspektyva, netikėtų objektų fotografavimu ir abstrakcijos galimybėmis.
Janas Bulhakas. Šventosios Dvasios bažnyčios Vilniuje didžiojo altoriaus fragmentas žvelgiant iš apačios | Lietuvos nacionalinis muziejus
Ne kartą buvo keltas klausimas, kaip modernizmas formavosi Lietuvos fotografijoje, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana pavėluotas reiškinys, palyginus su V. Europos kontekstu. Fotografas ir fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas pateikia ankstyvųjų modernizmo bruožų turinčių pavyzdžių bei išryškina modernizmo pradžią Lietuvos fotografijoje.
S. Žvirgždas pateikia M. K. Čiurlionio nuotraukų pavyzdžius nuo 1905 m., kurios turi modernizmo bruožų ir yra labai šiuolaikiškos tam laikotarpiui. Toliau vardijami J. Bulhakas, H. Hermanovičius, kuriems, turbūt turėjo įtakos galimybė matyti modernų meną V. Europoje. Domicėlės Tarabildienės unikalios nuotraukos buvo rastos tik po jos mirties. Aptinkami ir V. Kairiūkščio autoportretai su dviguba ekspozicija. Svarbu paminėti ir išeivijos menininko A. Kezio nuotraukas, kurios itin išryškėja modernizmu ir kurios buvo atvežtos į Lietuvą apie 1975 metus. Menotyrininkai vieningai sutaria, kad Vitas Luckus pradeda tikrąjį modernizmą Lietuvos fotografijoje. Autorius mėgo naudoti ir senas nuotraukas, kurdamas naujas kompozicijas. 8-jame deš. išryškėja V. Šontos puikūs modernizmo fotografijos darbai. O ir pats S. Žvirgždas domėjosi siurrealistine fotografija nuo 8–9 deš.
M. K. Čiurlionis. Vyro figūra ant molo, 1905 m.
M. K. Čiurlionis. Sulūžusioje lovoje gulintis vyras, 1905 m.
Domicelė Tarabildienė. Nosis mėnuliui, 1932 m. / LATGA
