Istorijomis apie Drakulą apipinta Sigišoara – viena labiausiai lankomų Transilvanijos vietų. Nedidelio, tačiau įspūdį paliekančio miestelio senamiestis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir neretai prilyginamas pasakai.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. spalio 27 d. portale vilniausgalerija.lt
Sigišoara įsikūrusi Transilvanijos regione, vidurio Rumunijoje. Gyvenvietė pradėjo plėstis, kuomet čia, XII amžiuje, kviečiami vengrų valdovų, atvyko saksai. Ilgainiui Sigišoara tapo gerai įtvirtintu, vienu svarbiausių regiono prekybinių ir strateginių taškų. Jame apsistoję amatininkai sparčiai kėlė miesto ekonomiką – skaičiuojama, kad Sigišoaroje XVI-XVII amžiuje veikė net 15 gildijų. Visgi XVII-XVIII amžių laikotarpis miestui buvo ypač sunkus – tai okupacijų, gaisrų, maro metai.
Bene lankomiausia turistų vieta – mieste stovintis Drakulos namas, kuriame gimė Vladas III-iasias (būtent pagal jo portretą sukurtas minėtas personažas).
Rumuniškas miesto pavadinimas kyla iš rumuniško žodžio „vart“ (fortas, įtvirtinimas). Miestas aptvertas gynybine siena, o iš keturiolikos kadaise pastatytų gynybinių bokštų šiandien vis dar galima pamatyti devynis. Įdomu tai, kad jie pavadinti amatininkų gildijų vardais: „siuvėjų“, „batsiuvių“ ar „mėsininkų“.
Atvykę į Sigišoarą nustebsite, pamatę, koks spalvingas yra jos Senamiestis (tai – vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių Senamiesčių visoje Europoje; UNESCO sąrašo numeris: 902). Čia gausu žalsvų, melsvų, rausvų pastatų, skendinčių žaliame ir kalvotame kraštovaizdyje.
Įspūdingą miesto panoramą galima apžvelgti iš XVI amžių menančio Laikrodžio bokšto, o Sigišoaros Kalvos bažnyčioje – išvysti 500 metų senumo freskas. Tačiau bene lankomiausia turistų vieta – mieste stovintis Drakulos namas, kuriame gimė Vladas III-iasias (būtent pagal jo portretą sukurtas minėtas personažas).
Apžiūrėti Sigišoarą pakaks vos kelių valandų, tačiau miestelis tikrai paliks neišdildomą įspūdį – akmeninės gatvelės, spalvoti namai bei į dangų kylantys bokštai mena gilią istoriją ir pasakoja šiurpą keliančias legendas.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
