Ori Gersht. „Blow Up – Untitled 15“ | LATGA
Natiurmortas (pranc. naturemorte – negyvoji gamta), kaip meno terminas pirmą pavartotas XVIII a. pr. olandų dailininko A. Houbrakeno, o įsitvirtino XVIII a. vid., galutinai susiklosčius akademinei žanrų struktūrai. Angliškas terminas still life atkeliavo iš Olandijos – stilleven.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2022 m. rugpjūčio 13 d. portale vilniausgalerija.lt
Pirmoji natiurmorto heliografija N. Niepce „The Set Table“ (1827 m.) atsirado dar prieš oficialų fotografijos išradimą. Natiurmortas fotografijoje itin paplito tada, kai buvo dedamos didelės pastangos, norint fotografiją pripažinti kaip meno šaką, kas paskatino fotografus remtis jau susiformavusio dailėje natiurmorto stilistika ir bruožais.
Nicephore Niepce, „The Set Table“ (heliografija)
Tradiciškai natiurmorto fotografija yra fotografijos žanras, kai komponuojamas vienas ar daugiau objektų, kuriuos sąmoningai atrinkęs fotografas kruopščiai išdėsto meninės raiškos tikslais. Apšvietimas ir kadravimas yra itin svarbūs natiurmorto fotografijos elementai. Natiurmortų fotografijos pavyzdžiai yra kompozicijos, išdėliotos ant stalo, įvairių gaminių fotografavimas, maisto fotografija, rastų objektų fotografija, t. t. Išskiriamos 2 pagrindinės natiurmortų rūšys: sukurti ir rasti natiurmortai.
Sukurti natiurmortai yra lengvai atpažįstami ir paplitę tiek dailėje, tiek fotografijoje. Rastas natiurmortas siejamas su objettrouvé (pranc.) arba foundobject (angl.) – rastu objektu, kas gali būti natūralus ar kasdienis objektas, kas traktuojama kaip meninę vertę turintis pavyzdys. Rastuose natiurmortuose akcentuojamas menininko gebėjimas matyti menines kompozicijas aplinkoje. Pasitaiko atvejų, kai fotomenininkas pašalina, prideda ar pertvarko kompozicijos elementus, kas yra priimtina ir vadinama kūrybiniu indėliu, o toks natiurmortas įgauna pavadinimą „Beveik rastas natiurmortas“ (angl. „Almost Found Still Life“). Ankstyvųjų rastų natiurmortų pavyzdžiai būtų Eugene Atget, Walker Evans, Werner Mantz langų vitrinų kompozicijos.
Edward Weaton. „Shells“, 1927 | LATGA
Natiurmortai fotografijoje įgavo naujų prasmių įsivyravus modernizmui, o ypatingą įtaką padarė naujojo objektyvizmo filosofinės teorijos, kurios prieštaravo subjektyvioms ekspresionizmo išraiškoms. Šis judėjimas atsisakė romantiškojo sentimentalumo ir griežtai apriboto realizmo. Fotografai Edward Weston ir Albert Renger-Patzsch pristatomi kaip judėjimo pradininkai. Edward Weston su malonumu fotografavo kriaukles savo studijoje, galėdamas kurti modernų meną. Menininkas naudojo dramatišką šviesą išryškindamas formą ir tekstūrą, sukurdamas netikėtai estetišką natiurmortą.
Fotografijos ir video menininkas iš Izraelio Ori Gersht sukūrė „Blowup“ natiurmortų seriją, paneigiančią nejudančio natiurmorto sampratą. Kompozicijos užšaldomos, tada susprogdinamos, fotografuojama naudojant sinchronizuotų skaitmeninių fotoaparatų sistemą, fragmentiškos detalės fiksuojamos itin preciziškai. Menininko darbai tyrinėja svarbius tapybos ir fotografijos, meno ir mokslo, kūrimo ir naikinimo ryšius.
