Puslapio pexels.com nuotr.

Svanetija – istorinis Sakartvelo regionas ir aukščiausiai esanti nuolat gyvenama žmonių teritorija Europoje. Dėl savo unikalios lokacijos Svanetijos kaimai tarsi „užsikonservavo“ išsaugodami per amžius mažai pakitusį kraštovaizdį bei gyvenimo būdą, kuriuos šiandien saugo ne tik didingi Kaukazo kalnai, bet ir UNESCO komisija (sąrašo nr. 709). Tiesiai po debesimis išsibarsčiusiose gyvenvietėse iki šiandien verda spalvingas, nesuvaidintas gyvenimas, o vaišingumu pagarsėję vietiniai juo mielai dalinasi su svetimšaliais. Kilkime į 2200 metrų aukštį ir iš arčiau patyrinėkime šį nuostabų kraštą.

Karvės debesyse

Kad pajaustume Svanetijos išskirtinumą, tereikia vos kelių akimirkų. Jeigu atskrisite į ją lėktuvu (nebrangios vietinės oro linijos suteikia tokią galimybę), iš karto pagalvosite, kad atvykote į kitą planetą: tarp debesų kyšantys keistos formos bokštai labiau primena filmą apie ateivių civilizaciją negu eilinę kalnų gyvenvietę. Jeigu keliausite automobiliu, taip pat bus nelengva patikėti: šešias valandas riedant keliu palei kalnų bedugnes, nėra paprasta suvokti, kad kažkas dar sugeba gyventi pačioje šio kelio pabaigoje.

Tiesa, dar prieš 100 metų automobiliu čia atvykti buvo iš viso neįmanoma, o ir šiandien ne visiems pavyksta: viešasis transportas nereguliarus ir perpildytas, o vairuoti savarankiškai išdrįsta ne kiekvienas. Galbūt todėl vietiniai mielai pavežėja tranzuojančius keliautojus ir negaili jiems riebių istorijų: tai apie sniego žmones, tai apie mitinį Ušbos kalną, tai apie vieną kitą stebuklingą gėrimą. Ir, regis, net karvės čia stebuklingos: per dieną išsibarsčiusios po neregėtus aukščius, vakare jos sugeba sugrįžti namo pas savo šeimininką.

O ar tikrai jos visos kas dieną sugrįžta? – klausiam laužyta rusų kalba.

Ai, kak charakter (liet. ai, priklauso nuo charakterio), – atsako mus vežantis senolis ir užbaigęs butelį alaus numeta kažkur į prarają karvėms tarp ragų.

Ušbos kalnas | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Svanetijos kraštovaizdis ir gynybiniai bokštai | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Viename iš kaimų | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Viename iš kaimų | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Viename iš kaimų | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Puslapio pexels.com nuotr.

Gyvenimas bokštuose

Nors svanai (vietiniai gyventojai) iš pirmo žvilgsnio žavi savo svetingumu, atvirumu ir puikiu humoro jausmu, gyvenimas čia ne visada buvo toks lengvas ir taikus. Nors kalnai iš dalies ir saugojo regioną nuo invazijų, puldinėjimai vis tiek vyko nuolatos. Būtent šios aplinkybės lėmė, kad beveik kiekviena šeima šalia savo namo turėjo (ir tebeturi) akmeninį bokštą: taikos metu jis buvo naudojamas sandėliavimui ar svečių apnakvyndinimui, o puolimų metu  –  kaip puiki vieta pasislėpti.  Seniausi iš šių bokštų pastatyti dar VIII-IX a., naujausias – XIX a.  Deja, bet paskutinis jų panaudojimas pagal paskirtį, pasak pasakojimų, užfiksuotas visai neseniai, dar XX a., kai regione vėl įsisiūbavo liūdnai pagarsėjusi  kraujo keršto tradicija.

Neužrašyta kalba

Be nuostabaus kraštovaizdžio, viduramžių dvasią išlaikiusių kaimų ir vis dar mažai pakitusio gyvenimo būdo, Aukštutinėje Svanetijoje gausu ir nematerialaus paveldo.  Visų pirma, tai nykstanti svanų kalba, kuri nors skambesiu ir primena gruzinų kalbą, visai kitais aspektais nuo pastarosios skiriasi. Šiandien svaniškai šnekėti moka vos apie 20-30 tūkst. gyventojų,  kalbos  išsaugojimą apsunkina ir  tai, kad ji nėra užrašyta, o paskutiniai jos „gyvieji“ saugotojai nuolat emigruoja iš regiono dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Siekiant išsaugoti archaišką svanų kalbą, ji įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą kartu su polifoniniu dainavimu.  Pastarajam, regis, pavojaus išnykti nėra: viršuje ir apačioje, gatvėse ir kavinėse, automobiliuose ir jau tiesiog mintyse aidi vietinės melodijos, o neretai jas palydi ir šokiai: jeigu jums pasiseks, galbūt keleto žingsnelių svetingi vietiniai išmokys ir jus!

Daugiau UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui priklausančių objektų rasite čia. 

Paklydę galvijai | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Išlikęs autentiškas gyvenimo būdas | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Kaukazo kalnai | Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.