A. Pališkio / VšĮ „Atrask Raseinius“ nuotr.
Nors magistrale A1 važiavęs kiekvienas (netgi rimuojasi), tikrai ne visi žino, kokie lobiai slepiasi iš jos pasukus į bet kurį artimiausią vieškelį. Viena tokių vietų – šiek tiek prieš Kryžkalnį (Raseinių r.) pasislėpę Molavėnų piliakalniai. Nors pamačius rudas rodykles į piliakalnių kompleksą ne vieną atbaido žvyrkelio atkarpa horizonte, ja padardėti tikrai verta: visai netrukus jūs pasieksite kitą, laike sustingusį Molavėnų pasaulį.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. liepos 11 d. portale vilniausgalerija.lt
Galbūt stovėjo legendiniai Pilėnai
Nors garsiosios Pilėnų tvirtovės vieta iki šiandien nėra įrodyta (spėjimai žemėlapyje migruoja nuo Punios piliakalnio prie Nemuno iki Žemaitijoje esančių Kaltinėnų, nuo visai šalia, Raseinių rajone tupinčių Ižiniškių, iki jau aprašomų Molavėnų), mintis, kad galbūt būtent čia vyko istorinė drama, dar labiau papildo ir taip pakankamai mistinę Molavėnų aurą. Tiesa, archeologinių tyrimų metu radinių, kurie įrodytų garsiuosius įvykius (pavyzdžiui, kautynių ar gaisro pėdsakų) neaptikta, tačiau teorija vis dar lieka iki galo neatmesta: kovų su kryžiuočiais metu tai buvo antrojo Lietuvos gynybinio skydo pilių grandinė, kompleksas išsiskiria ir savo dydžiu, sudėtingu inžineriniu įrengimu, senesnieji šio krašto žmonės yra pasakoję, kad pelkėtoje pievoje aptikę buvusios kūlgrindos pėdsakus.
Iš viso Molavėnų kompleksą sudaro du gana masyvūs piliakalniai su priešpiliais. Pirmasis, vadinamas Kauprės ar Graužių vardais, įrengtas Šešuvies dešiniajame krante (šlaitai siekia iki 18 m aukščio), antrasis – Šešuvio ir Jaujupio santakoje. Piliakalnio dydis ir stiprios natūralios kliūtys (statūs 20–25 m aukščio šlaitai) leidžia nuspėti, kad ant piliakalnio stūksojo nebūtinai Pilėnai, tačiau pakankamai svarbi gynybinė pilis. Kokia buvo jos istorija, kol kas galime tik spėlioti…
A. Pališkio / VšĮ „Atrask Raseinius“ nuotr.
A. Pališkio / VšĮ „Atrask Raseinius“ nuotr.
Ledyno palikimas ir upelių pynė
Netgi nesidomintys istorijos niuansais čia liks pakerėti piliakalnių ir juos supančios gamtos mozaika: kompleksas įsikūręs Šešuvies upės slėnyje (kraštovaizdžio draustinyje), kurį tikrai išraiškingai suformavo ledynmetis. Žaismingai pabirusius įtvirtinimus iš trijų pusių supa ne tik upė, bet ir pelkėta pieva, kurias galima kirsti specialiu mediniu taku, aplankant ir kitus komplekso objektus: jau minėtus piliakalnius, Jaujupio upelį, mitologinį Skirtinių akmenį ir šimtmečius skaičiuojantį Molavėnų ąžuolą, kuris, mokslininkų teigimu, yra buvusios šventos girios paskutinis palikuonis. Tik kirskite stebuklingą „portalą“ – piliakalnius supantį upelį – ir pajausite, kad tai vieta, kurią galima tyrinėti valandų valandas, užsimirštant, kuriame šimtmetyje, o gal net tūkstantmetyje esate.
Istorija tęsiasi toliau
Žinoma, tokį unikalų gamtos prieglobstį žmonės įvertino dar anksčiau, nei atsirado garsieji piliakalniai. Manoma, kad jų prieigose žmonės gyveno jau geležies (IV-V a.) amžiuje , o derlingose, upelių lyg gyslų išvagotose ir miškų apsaugotose apylinkėse – ir gerokai seniau. Nuostabiausia, kad kažkada pradėta istorija Molavėnuose tęsiasi iki šiandien: tai išskirtiniai istoriniai, muzikiniai, etnokultūros renginiai, kurių metu unikali Molavėnų „sala“ atgimsta vėl ir vėl iš naujo. Vienas gražiausių pavyzdžių – 2018 metais čia įvykęs festivalis „Mėnuo Juodaragis“, kurio metu Molavėnams skriejo komplimentai nuo svečių iš viso pasaulio. Jeigu važiuosite į Molavėnus, būtinai pasitikrinkite: galbūt gyvos istorijos ten sutiksite ir jūs.
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
Mistinės nuotaikos akimirkos iš muzikinio projekto „Vėlių namai“ pasirodymo Molavėnuose | R. Vyžintaitės Lajienės nuotr.
Mistinės nuotaikos akimirkos iš muzikinio projekto „Vėlių namai“ pasirodymo Molavėnuose | R. Vyžintaitės Lajienės nuotr.
