Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. birželio 20 d. 12:52
Gegrėnų bažnyčia mena XVIII amžiuje gyvavusį pamaldumą

Pranešimo spaudai nuotr.

„Santykis su Dievu ir bendruomene tuomet buvo labai gyvas, to individualizmo, kurio daug šiandien, tuomet buvo daug mažiau“, – apie XVII a. – XVIII a. Lietuvoje paplitusį pamaldumą pasakoja kanauninkas Andriejus Sabaliauskas. Tokiais laikais, kai, kanauninko žodžiais, žmonės jautė bendruomenės ir Dievo pulsavimą, Gegrėnuose (Plungės raj.) buvo pastatyta ir iki šių dienų išliko Jėzaus Nazariečio bažnyčia.

Ši bažnyčia – viena seniausių ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje, pastatyta dar 1754–aisiais metais. Būtent tuo laikmečiu, pasak A. Sabaliausko, Lietuvoje itin paplito iš Ispanijos atėjęs tikėjimas į Jėzų Nazarietį. „Tokio pamaldumo pradžia galėtume laikyti žymųjį Antakalnio Jėzų (Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje Vilniuje stovinti žmogaus dydžio Jėzaus skulptūra, datuojama 1700 m., – red. past.), nuo kurio šis tikėjimas į išduotą ir suimtą Jėzų pasklido po visą Lietuvą“, – bažnyčios ir jos pavadinimo ištakas atskleidžia kanauninkas.

Pranešimo spaudai nuotr.

Tikima, jog Jėzaus Nazariečio skulptūros yra stebuklingos, suteikiančios įvairių malonių tikintiesiems: išpildančios jų prašymus ir maldas. Tokia laikoma ir Gegrėnų bažnyčios Jėzaus Nazariečio skulptūra – tokio paties amžiaus, kaip ir bažnyčia, sukurta liaudies meistro.

Pasak pašnekovo, itin didelį to laikmečio tikėjimą ir gerbimą rodo ir tai, jog skulptūra iki pat XXI a. būdavo rengiama rūbais pagal liturginį laikotarpį: Velykų laiku buvo aprengiama balta puošnia tunika, advento ar gavėnios – violetiniais rūbais, paprastu laiku – žaliai, o sekminių laikotarpiu – raudonu apsiaustu. „Nors šiandien, mano žiniomis, skulptūros jau neperrengia, tačiau tai vis viena laikoma viena iš nedaugelio Lietuvoje apskritai buvusių tokių praktikų“, – sako jis.

Apeinamas altorius neišlikęs

Bažnyčia – ne tik viena seniausių Lietuvoje, bet ir viena mažiausių: kaip juokaudamas sako A. Sabaliauskas, didelės kaimo trobos dydžio. Mat Gegrėnų gyvenvietė visuomet buvo nedidelė, taigi ir bažnyčia, statyta dvaro su palivarku valdose, buvo pastatyta atitinkamai. Dėl savo nedidelio dydžio bažnyčia ilgai veikė kaip Žemaičių Kalvarijos filija ir tik 1940 m. tapo atskira Gegrėnų parapija.

Bažnyčios fundatoriai – dvaro valdytojai bajorai Venslauskiai, šį faktą atspindi ir priekiniame bažnyčios kupole iškeltas metalinis saulutės formos kryžius su šios giminės herbu. Gegrėnų Jėzaus Nazariečio bažnyčia priskiriama archajiškajam sakralinės architektūros tipui, pastatyta stačiakampio formos, tačiau vėliau iš abiejų pusių pristatyta po zakristiją – taigi šiandien ji yra kryžiaus formos.

Pranešimo spaudai nuotr.

Pranešimo spaudai nuotr.

Bažnyčios interjeras puoštas labai saikingai, išlikę trys mediniai barokiniai altoriai – didysis pagrindinis Jėzaus Nazariečio ir du šoniniai. „Kaip ir visos stebuklingosios šventovės, seniau bažnyčia turėjo apeinamą altorių: buvo galima keliais apeiti apie centrinį altorių, tuo būdu prašant malonių. Deja, šiandien jis neišlikęs“, – pasakoja A. Sabaliauskas. Tačiau išlikę ir iki šių dienų bažnyčioje tebestovi garsaus Lietuvos meistro Martyno Masalskio 1908 m. pastatyti vargonai.

Retas šv. Teklės gerbimo įrodymas

Kanauninkas teigia, jog įdomus bažnyčioje yra atskiras altorius, skirtas šv. Teklei – Lietuvoje gana mažai žinomai ir gerbiamai šventajai. Šv. Teklė buvo kankinė, gyvenusi pirmajame amžiuje, už savo tikėjimą įvairiais būdais kankinta, tačiau išlikusi gyva. „Jos istorija mums rodo, kad žmogus gali ištverti visus jam kliūnančius išbandymus“, – teigia A. Sabaliauskas.

Jo teigimu, vienų ar kitų šventųjų garbinimą apsprendžia įvairios aplinkybės. „Kiekvienas šventasis turi savo gyvenimo istoriją, charakteristiką, apsisprendimo momentą tikėti į Kristų – turbūt žmonės ir pasirenka pagal tai, kaip žmonės šventuosiuose atpažįsta pagalbą ir artumą, kuris jiems yra labiausiai imponuojantis“, – sako jis. Be to, įtakos pamaldumo formavimuisi turi toje vietoje dominuojantys tikėjimo skleidėjai: dominikonai ar pranciškonai atitinkamai gerbdavo jų ordinui imponuojančius šventuosius.

Pranešimo spaudai nuotr.

Sabaliauskas teigia, jog šventųjų gerbimas visad buvo ir yra svarbi tikėjimo dalis. „Dvasingumas formuoja žmogų tam, kad žmogus būtų laimingas ir jo gyvenimas būtų kokybiškesnis. Visąlaik pabrėžiu, jog žmogus sukurtas ne pinigams uždirbti, jis turi kitas misijas šioje žemėje. Tai šventieji gražiai tą atspindi ir padeda formuoti žmogaus egzistencinį, kokybinį klodą“, – sako kanauninkas.

Su visais Žemaitijos kelio istoriniais-religiniais objektais ir šiam projektui sukurtais maršrutais lankytojai iš anksto gali susipažinti internete www.zemaitijoskelias.lt arba į išmanųjį telefoną atsisiuntę nemokamą mobiliąją aplikaciją „Žemaitijos kelias“. Čia rasite ne tik visą lankytinų vietų sąrašą, bet ir kiekvienos jų aprašymus, įdomias susijusias istorijas ir nuotraukas, bet ir iš anksto paruoštus 6 teminius skirtingo ilgio maršrutus, papildytus audiogidais.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!