Hvezdos viršūnėje prie Broumovo, Hradec Kralovės krašte, toje pačioje vietoje, kur kažkada stovėjo kryžius su paauksuota žvaigžde, šiandien stūkso barokinė, penkiakampės žvaigždės formos, Sniego Dievo Motinos koplyčia. Ji buvo pastatyta 1733 m. pagal Kiliano Ignaco Dincenhoferio projektą. Koplyčia puikiai įsiliejo į uolėtą kraštovaizdį. Hvezdos viršūnėje taip pat įsikūrusi medinė kalnų trobelė, kuri buvo pastatyta 1856 m. šveicarišku stiliumi abato J. N. Rotterio užsakymu. Iš terasos atsiveria nuostabus vaizdas į Broumovo slėnį, Pelėdų kalnus (Soví hory) ir Vanagų kalnus (Jestřebí hory). Į Hvezdą veda raudonas ir mėlynas takas iš Hlavnovo kaimo, raudonas takas iš Kržinicės kaimo, taip pat geltonas ir mėlynas takas iš Pekovo ir Honių kaimų.
Prahos Trojos rajone, ant kalvos, stovi nedidelė barokinė Šv. Klaros koplyčia. Ši mistinė vieta siūlo ramybę, tylą, unikalią gamtą ir vieną gražiausių Čekijos sostinės vaizdų, tarp kitko į zoologijos sodą, Vltavos upę ir Trojos pilį. Koplyčia pastatyta 1695 m. grafo Vaclovo Vojtecho iš Šternberko įsakymu. Projekto autorius buvo garsus architektas Žanas Batistas Mati (Jean Baptiste Mathey). Vaizdinga koplyčia įsikūrusi istoriniame vynuogyne, kuris taip pat skirtas Šv. Klarai. Kasmet rudenį čia vyksta tradicinis Trojos vynuogių derliaus nuėmimas, kurio metu galima paragauti jaunojo vyno.
Mitinio Radhošto kalno (1129 m v.j.l.), netoli Pustevnų kalnų perėjos Silezijos-Moravijos Beskiduose, viršūnėje yra keletas įdomių vietų, pavyzdžiui, Šv. Kirilo ir Metodijaus koplyčia, dviejų pranašų statulos, kryžius ir televizijos siųstuvas. Iš viršaus atsiveria įspūdingas vaizdas į visus Beskidų kalnus, Moravijos Valachiją, Jesenykų kalnus su Pradedo viršūne ir net Mažąją ir Didžiąją Fatrą Slovakijoje. Radhošto kalnas tradiciškai siejamas su pagonių dievo Radegasto kultu. Pasak legendos, jo paminklą, kadaise stovėjusį kalno viršūnėje, sugriovė misionieriai Konstantinas ir Metodijus iš Salonikų, kurie, kaip teigiama, IX amžiuje lankėsi Didžiojoje Moravijoje.
Garsioji Pietų Moravijos piligrimystės vieta yra Šventoji kalva (Svatý kopeček) (363 m v. j. l.) Mikulove. Viršuje rasite varpinę, paskutinę kryžiaus kelio stotelę ir net keturias koplyčias. Didžiausia, Šv. Sebastijono koplyčia, buvo pastatyta Pranciškaus Ditrichšteino iniciatyva po maro epidemijos, siautusios Mikulove 1622 m. Šventosios kalvos teritorijoje auga ir kelios saugomos augalų rūšys, todėl 1946 metais ši vieta buvo pripažinta botaniniu draustiniu.
Netoli Mikulovo, ant Hradišteko kalvos, apsuptos romantiškų Palavos vynuogynų, stūkso romaninės rotondos formos koplyčia. Idėja pastatyti koplyčią Hradišteke vietiniams gyventojams kilo jau 1945 m. Tais pačiais metais buvo padėtas Šv. Kirilo ir Metodijaus koplyčios kertinis akmuo, tačiau statyba baigėsi tik 2002 m.