G. Varnas | D. Matvejev nuotr.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyksta intensyvus pasiruošimas paskutinei šio sezono premjerai – balandžio 11 d. naują spektaklį „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ Naujojoje salėje pristatys režisierius Gintaras Varnas.
„Tai šmaikšti XX a. trečiojo dešimtmečio satyrinė parabolė apie šeimą ir tėvų sukurtą melagingą ir veidmainišką, bailų ir miesčionišką „gerovės“ pasaulį, kurį su malonumu griauna maištaujantys maži anarchistai, nihilistai, chuliganai vaikai, todėl reikia manyti, kad šiandien, XXI a. trečiajame dešimtmetyje, ji turėtų suskambėti naujai. Gal tą pasaulį ir turi sugriauti vaikai, intuityviai pajutę sartriškąją laisvės naštą ir atsakomybę“, – svarsto Gintaras Varnas.
Naujame LNDT spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ vaidins Šarūnas Rapolas Meliešius, Radvilė Budrytė, Rūta Jonikaitė, Marius Repšys, Elzė Gudavičiūtė, Vytautas Anužis, Arūnas Sakalauskas, Miglė Polikevičiūtė, Povilas Budrys, Vainius Sodeika, Aurelija Tamulytė.
G. Varnas | D. Matvejev nuotr.
Spektaklio scenografas – Gintaras Makarevičius, su Gintaru Varnu kūręs spektaklius „Publika“, „Bakchantės“, „Biografija: Vaidinimas“, „Oidipo mitas“, „Natanas Išmintingasis“. Kostiumus kuria kitas režisieriaus kūrybinis bendradarbis – Juozas Statkevičius, „aprengęs“ G. Varno režisuotų spektaklių „Gyvenimas – tai sapnas“, „Tolima šalis“, „Rigoletas“, „Publika“, „Pabaigos ugnis“ „Kornetas“ ir „Puikus naujas pasaulis“ ir kt. veikėjus. Premjerai muziką kuria Martynas Bialobžeskis, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis.
Spektakliu „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ režisierius Gintaras Varnas siekia tęsti seniai pradėtą siurrealistinio teatro ciklą (Federico García Lorcos „Jei praeitų penkeri metai“, „Publika“, „Sombras“, Guillaume’o Apollinaire’o „Teiresijo krūtys“ ir kt.). Didžiausia režisūrine inspiracija tapo kūrinyje atsispindinti visuomenės kritika. Anot režisieriaus, tai galėtų būti lyg savotiška Aldouso Huxley „Puikaus naujo pasaulio“ kamerinė variacija.
Pjesės autorius Roger Vitrac yra XX a. prancūzų rašytojas siurrealistas, dramaturgas ir poetas. Pinsake gimęs kūrėjas dar vaikas būdamas persikėlė į Paryžių, 1922–1928 m. dalyvavo siurrealistų veikloje, paskelbė dadaizmo manifestą, leido žurnalą „Aventure“, prisidėjo prie pirmųjų „La Révolution Surréaliste“ leidimų.
Pamažu atsiskyrę nuo grupės su Antoninu Artaud, kartu jie įkūrė Alfredo Jarry teatrą, kur parašė keletą svarbiausių savo siurrealistinių pjesių. Spektaklis „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ buvo antrasis Vitraco ir Artaud darbas. Jo premjera įvyko Paryžiuje, teatre „Comédie des Champs-Elysées“.
G. Varnas | D. Matvejev nuotr.
Spektaklyje „Viktoras, arba Vaikai valdžioje“ rodoma fantasmagoriška Viktoro, Polio ir Emili Pomelių dvimetrinio sūnaus, devintojo gimtadienio šventė. Tai absurdo teatrui artima satyra, išjuokianti buržuazijos konformizmą, kalbos klišes, kuriomis maskuojama slapta neapykanta ir žiaurumas. Kūrinys ironiškai griovė vyraujantį stereotipinį požiūrį į santuoką, religiją, logikai prieštaraujančią tariamą tvarką, nukreiptą prieš miesčioniškos viduriniosios klasės, šeimos instituto ar sociumo bendrąja prasme, moralę.
