Telšių laikrodis | Tomo Viršilos nuotr.
„Aukštyn nosį“ – taip galima pavadinti maršrutą, vingiuojantį pro keturis išskirtinius bokštus (ar juos primenančius unikalius statinius) vidurio Lietuvoje bei Žemaitijoje. Maždaug 200 kilometrų atkarpoje išsibarstę, viršun besistiebiantys objektai tikrai verčia aukštyn kelti galvas, nosis ir net nuotaiką, o „bokštų kolekcijos“ ar „gražiausio bokšto“ rinkimai gali tapti įdomia atrakcija ir mažam, ir dideliam! Taigi pradėkime.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. lapkričio 11 d. portale vilniausgalerija.lt
Kelionės maršrutas
Labūnavos dvaro bokštas
Nuostabiai graži architektūra ir nuostabiai liūdna istorija – taip galima apibūdinti pirmąjį maršrute Labūnavos dvaro bokštą. Nuostabiai graži architektūra – tai XIX a. pabaigoje statyto bokšto neorenesansinis charakteris, kuris dar labiau išryškėja bokštą supančiuose begaliniuose laukuose. Jau bene nuo XIV a. juose stovėjo visas Labūnavos dvaro kompleksas, tuo metu priklausęs kunigaikščio Algirdo anūkui Jonui Patirkaičiui, vėliau – dvarininkams Zabieloms. Manoma, kad dvaras buvęs gana didelis, o jo valdų kampuose stovėjo ir daugiau bokštų. Tai patvirtina ir gerokai nuo aprašomo bokšto nutolęs panašus statinys (išlikęs tik dalinai), tačiau taip pat vertas smalsios akies vizito.
Labūnavos bokštas | Kėdainių TVIC nuotrauka
Deja, bet XX a. pakili dvaro istorija pakrypo tragiška linkme: 1946 m., Kūčių vakarą, bokštą apsupo rusų kareiviai ir sušaudė keliolika bokšte Kūčias minėjusių partizanų bei juos rėmusias šeimas. Kareivių bandymas paimti bokštą truko net penkias valandas – partizanams taip ilgai atsilaikyti pavyko vien todėl, kad nuo senų laikų bokšte buvo likusios šaudymui skirtos angos. Regis, šias ilgas nerimo valandas Labūnavos bokštas prisimena ir šiandien – ne vienas keliautojas pastebi, kad bokštas atrodo labiau liūdnas nei linksmas.
Beje, bokšto viršuje daugelio dėmesį atkreipia pusmėnulio formos objektas. Nors manoma, kad tai išlikęs Zabielų šeimos herbo fragmentas, šalia šios informacijos sklando ir legenda esą pusmėnulis kažkuo susijęs su islamu. Vis dėlto islamo ieškoti reikėtų dar 13 kilometrų šiauriau – garsiajame Kėdainių minarete. Ten ir keliaukime.
Kėdainių minaretas | Tito Valionio nuotr.
Kėdainių minaretas | Tito Valionio nuotr.
Kėdainių minaretas
Kėdainių minaretas – vienas iš vos dviejų minaretų Lietuvoje (dar vienas boluoja prie mečetės Kaune, Ramybės parke). Nors šiandien minaretas atrodo visiškai vienišas, jo statybos metu, 1880 metais, vaizdas buvo kitoks – dailutį minaretą supo Kėdainių parkas, šalia stovėjo ir mečetė. Minareto statybų iniciatorius – tuometinis dvaro savininkas, grafas, generolas Eduardas Totlebemas. Manoma, kad minaretas skirtas atminti Turkijos – Rusijos karą, kuriame šis generolas dalyvavo, tačiau, kaip dažnai ir nutinka, sukurta daug romantiškesnių versijų. Štai vienoje jų teigiama, kad minaretas pastatytas generolo musulmonės žmonos garbei. Dar kitoje – kad musulmonės meilužės garbei. Sutampa tik šių versijų pabaigos: esą romantiškai grafo damai iš bokšto buvo patogu apžvelgti minaretą supantį dvaro parką.
Radviliškio varpinė
Iš Kėdainių pajudėkime dar šiauriau – link Radviliškio. Čia geometrijos ir liaudies architektūros mylėtojų laukia aštuonkampė Radviliškio varpinė, statyta 1876 metais. Savo forma, dydžiu ir autentiška puošyba varpinė nustelbia netgi pačią bažnyčią, kuri per laiką nukentėjo daug labiau, todėl buvo perstatyta ne vieną sykį. Paskutinį – 1989-aisiais. Originalių formų varpinė savotiškai tampa ne tik šios bažnyčios, bet ir viso per amžius vis nukentėdavusio Radviliškio simboliu. Nors pati degė net du kartus, šiandien varpinė restauruota ir gali drąsiai dalyvauti gražiausių Lietuvos bokštų konkurse.
Radviliškio medinė varpinė | Radviliškio TIC nuotrauka
Radviliškio medinė varpinė | Radviliškio TIC nuotrauka
Akimis tyrinėdami varpinę, atkreipkite dėmesį ir į paskutinį aukštą, kuriame vis dar kabo autentiškas varpas, į bažnyčią atkeliavęs kartu su jos statybomis. Nors varpas jau paveiktas laiko, jį vis dar galima išgirsti ypatingomis progomis. Kas žino, galbūt pasiseks ir jums?
Telšių laikrodis
Nuo Radviliškio sukamės į vakarus – link Telšių. (Tiesa, jeigu turite laiko, į bokštų sąrašą galite įtraukti ir pakeliui pūpsantį Šeduvos malūną.)
Na, o Telšiuose mūsų laukia į mini bokštus pretenduojantis garsusis Telšių laikrodis. Jo viršuje – ant žemės rutulio įsitaisęs lokys, kaip daugelis žinote, Žemaitijos simbolis. Nors laikrodis ypatingoje Telšių vietoje – senojoje turgaus aikštėje – nutūpė tik 1992 m, jis jau spėjo tapti Telšių legenda ir savotišku po Telšius išbarsčiusių lokiukų „tėvu“. Laikrodžio autorius, meistriškai įpūtęs jam tokios gyvybės, – garsus skulptorius, metalo plastikos meistras Romualdas Inčirauskas. Tiesa, autoriaus darbų Telšiuose galite pamatyti ir daugiau – pabirę po netikėčiausias miesto vietas, jie tampa savotišku Žemaitijos sostinės veidu.
Galbūt pakeliui pamatėte ir daugiau bokštų – „pretendentų“? Pasidalinkite komentaruose!
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
Telšių laikrodis | Tomo Viršilos nuotr.
