Rasų šventė prie Lašinių piliakalnio | Andrejaus Tomenko nuotr.
Lašinių piliakalnis – puikus pavyzdys vietos, kur susijungia gamtos ir žmogaus fantazija bei dar viena Lietuvos upė visu grožiu parodo savo „charakterį“. Ši upė – tai Strėva, kurios pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“) ir netgi lyginamas su sanskrito žodžiu स्रवति [sravati] = „teka, plūsta“.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2020 m. liepos 19 d. portale vilniausgalerija.lt
Tokia „arši“ upė buvo patogi vieta kurti įtvirtinimams, vienu jų tapo ir Lašinių piliakalnis, labiausiai garsus tuo, kad jame 1348 m. galimai vyko garsusis Strėvos mūšis ir stovėjo kryžiuočių užpulta ir sudeginta Strėvos pilis. Puiki strateginė padėtis (visai šalia Strėva įteka į buvusį Nemuną, t. y. dabartines Kauno marias) šią vietą garsino ir vėlesniais laikais: XIX a. Strėvos žiotys vadintos trijų gubernijų kampu, mat upė seniau buvo natūrali gamtinė siena, skyrusi Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijas.
Nežinant šios didingos istorijos, Lašiniuose nesunku apsigauti: ieškant piliakalnio nuo Lašinių kaimo ir pasiekus jį per mišką, gali pasirodyti, kad piliakalnis – miniatiūrinis. Tačiau nepasiduokite ir ženkite toliau: netrukus atsidursite ant įspūdingo Strėvos šlaito, kuris atveria visai kitus piliakalnio mastelius ir didybę.
Rasų šventė prie Lašinių piliakalnio | Andrejaus Tomenko nuotr.
Rasų šventė prie Lašinių piliakalnio | Andrejaus Tomenko nuotr.
Konglomeratų karalystė
Istorija Lašinių papėdėje atsiveria ir tikrąją to žodžio prasme: piliakalnio pašonėje galima pasivaikščioti Strėvos konglomeratu, kuriame rasite ir uolų, ir olų, ir urvų ir net suakmenėjusį „Lašinių paltį“ – taip pramintas didžiausias konglomerato luitas. Klausite, iš kur paslaptingose piliakalnio apylinkėse toks komiškas vietovardis kaip „Lašiniai“? Viskas atsiremia į vietinių pasakojimus: pasak legendos, šaltą žiemą per užšalusį Nemuną ties Strėva ėjęs žmogus įlūžęs, tačiau spėjęs ant ledo krašto kaip inkarą užmesti lašinių paltį. Laikydamasis lašinių palties žmogus išsiropštęs iš vandens ir išgelbėjęs sau gyvybę.
Lašinių akmuo | Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Lašinių paltis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Lašinių piliakalnis | Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Be abejo, tai ne vienintelė legenda gaubianti garsųjį piliakalnį: kadaise jis vadintas ir Velnių, ir Nepoleono kalnu (esą Napoleonas nuo jo atlikęs žvalgybą). Vienas įdomesnių pasakojimų teigia, kad ant Lašinių ir kitame krante esančio Maisiejūnų piliakalnių gyvenę milžinai vienas kitą nuo šių piliakalnių nuoširdžiai sveikindavo. Jei turite erelio akis, pažvelkite į horizontą ir jūs – jeigu ne milžinas, tai bent jau koks kitas turistas nuo Maisiejūnų tikrai pamojuos atgal.
Gražiausio Lietuvos paukščio namai
Apžvalgos pabaigoje – objekto perliukai (o tiksliau – gintariukai). Jie slepiasi dar viename objekte – taip pat šalia piliakalnio ir konglomerato esančioje Strėvos atodangoje. Be gintaro gabalėlių smėlėtuose atodangos šlaituose laikas nuo laiko aptinkama ir kitų stebuklų: tai į Raudonąją knygą įrašytos gaurabitės (kamanes primenančios bitės) ir retas, spalvingas, bene gražiausias Lietuvos paukštis – ulžys. Jeigu šio gražuolio ir nesutiksite, tai bent savo plunksnas pamerksite į gaivų Strėvos vandenį.
P. S.: Kad jau atvykote į Lašinius, užsukite ir į netoliese esančią Mergakalnio regyklą (nuostabus vaizdas į Kauno marias), gravitacinę Kruonio kalvą ar Kapitoniškių pilkapius.
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
