S. W. Colton. Nežinomų vyrų portretas fotoateljė. XIX a. 7 deš. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. Ferotipas. | LATGA
1848 m. Frederickas Scottas Archeris išrado šlapio kolodijaus metodą, o 1851 m. kovo mėn. jį paskelbė žurnale „The Chemist“. Šiuo naujuoju metodu, per dvi-tris sekundes buvo gaunamas puikaus tonalumo vaizdas, kuris tapo daug greitesniu, pigesniu, saugesniu ir patogesniu būdu užfiksuoti vaizdą, nei prieš tai plačiai paplitęs dagerotipijos procesas. Šlapio kolodijaus procesu vaizdą galima kurti ant stiklinės plokštelės (gautas vaizdas vadinamas ambrotipu), metalinės plokštelės (vadinami ferotipu) arba akrilinės plokštelės.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. rugsėjo 29 d. portale vilniausgalerija.lt, papildyta 2024 m. balandžio 26 d.
Nežinomas autorius. Nežinomos moters su mažamete mergaite portretas fotoateljė. Ambrotipija. © Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus | LATGA
Procesas pradedamas nupoliruotą plokštelę padengiant fotografiniu kolodijumi, tuomet plokštelė yra mirkoma sidabro nitrato tirpale, į kurį sureagavusios medžiagos tampa jautrios šviesai. Tuomet plokštelė dedama į fotoaparatą ir fotografuojama su pakankamai ilga ekspozicija – 8-20 sekundžių. Siekiant išgauti ryškų vaizdą, turint omenyje ilgą išlaikymą, naudojamas fotografuojamo asmens galvos laikiklis. Ne be reikalo šio proceso pavadinime slypi žodis „šlapias“ – plokštelei pradėjus džiūti bet kuriame atlikimo procese, didelė tikimybė, kad vaizdas negrįžtamai išnyks. Šlapio kolodijaus proceso metu, grynas sidabras formuoja trimačius vaizdus: išgaunamas vaizdas švyti, nes sidabras atspindi šviesą.
Lietuvos nacionalinis muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus bei Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus saugo išlikusius ambrotipus, ferotipus bei kitus senovinius atvaizdus (dagerotipus, t.t.). Šie rinkiniai yra itin svarbūs Lietuvos fotografijos istorijai, juose sukaupti pirmųjų fotografų darbai, senosios technikos pavyzdžiai.
2018 ir 2019 metais buvo organizuojamas šlapio kolodijaus proceso fotografijos konkursas, pavadinimu Modern Collodium, kurį organizavo Lightbox Photo Academy kompanija iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiuolaikinius šlapio kolodijaus atvaizdus, apdovanotus konkurse, galite apžiūrėti čia.
Šiandien, atsigręžiant į senąsias fotografijos technologijas, šlapio kolodijaus procesas kelia vis daugiau susidomėjimo ir aistrų tiek profesonalių fotografų, tiek mėgėjų tarpe. Vienas įstabiausių faktų apie šlapio kolodijaus procesą yra tai, kad nuotraukos neblunka, vaizdas nedingsta, nesikečia spalvos, todėl neretai tai vadinama amžina fotografija. Ambrotipų ir ferotipų gamybai naudojamos medžiagos yra gana brangios, Lietuvoje nėra paprasta jų įsigyti. Fotografuojama su dumpliniu fotoaparatu. Priklausomai nuo fotoaparato dydžio, priklauso ir ferotipo ar ambrotipo dydis.
Mindaugas Meškauskas surengė ne vieną parodą, kurioje eksponuoja šlapio kolodijaus procesu išgautus ambrotipus ir ferotipus. Šlapio kolodijaus proceso dalimi tapę portretuojami žmonės sustingę ir susikaupę prieš kamerą, atidengia paviršutiniškas grimasas. Kaip teigia fotografas, tokiu būdu atvaizduose matoma žmogaus siela.
M. Meškauskas. Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius. Ambrotipas. | LATGA
M. Meškauskas. „Girdžiu muziką“. Ferotipas. | LATGA
Fotografas Gintas Kavoliūnas įsigilinęs į šlapio kolodijaus bei kitas senovines fotografavimo technologijas, 2019 m. pradėjo kurti fotografijų seriją „Šokis lietuje“, atliktą šlapio kolodijaus technika. Amžinoje fotografijoje fiksuojamos ant kelio sutraiškytos varlės, ar jų dalys, groteskiškai primenančios šokio judesius.
G. Kavoliūnas. Iš serijos „Šokis lietuje“. | LATGA
Emilija Petrauskienė daugiau kaip 15 metų užsiima analogine fotografija pasitelkdama šlapio kolodijaus techniką, kas, anot jos, suteikia vaizdams sentimentalumo bei išryškina vaizdų grafinę tekstūrą. Žymioji autorės keliaujanti paroda „Sidabrinis sodas” tarsi sidabre įšaldo E. Petrauskienės vaikystės akimirkas, praleistas sode.
Artūras Šeštokas šlapio kolodijaus metodu sukūrė du ciklus – „Vieta ir laikas ambrotipuose” bei „Portretas nr. 21”. Patarasis ciklas pradėtas kurti 2018 m., „Portretas nr. 21” – ilgalaikis tęstinis kūrybinis projektas, skirtas sukurti mūsų laikmečio ir vietos gyventojų atvaizdus, pateikiant juos šiuolaikinio meno kontekste. Kaip teigia autorius, dėl ypatingos šlapio kolodijaus technikos vaizdo raiškos portretai atrodo paslaptingi, atskleidžiantys netikėtas portretuojamojo charakterio savybes, kartais švelniai ironiški. Menininkas noriai dalinasi savo žiniomis ir patirtimi, todėl gana dažnai rengia edukacines dirbtuves, kurių metu atskleidžia amžinosios fotografijos paslaptis.
Artūro Šeštoko dirbtuvės. Fot. Tamara Pathak
Artūro Šeštoko dirbtuvės. Fot. Tamara Pathak
