Kuršėnų dvaras | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Kiekvieno medinio Lietuvos dvaro istorija savita ir unikali – kas ir kiek kartų dvarą valdė, kaip ir kodėl jį keitė, kaip jis pasiekė mūsų dienas. Dvarų žemėlapyje gausu įvairaus likimo medinių dvarų. Kuršėnų dvaras nuo pat savo istorijos pradžios didelę reikšmę turėjo šalia besikūrusiam Kuršėnų miesteliui – galbūt todėl restauruotas dvaras gyvuoja ir šiandien.

Kušėnų dvaro istoriją pasakoja čia įsikūrusio Šiaulių rajono savivaldybės Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro kultūros projektų specialistė SIMONA SIDABRIENĖ, kultūrinės veiklos koordinatorė LINA ŠUKIENĖ ir direktorė BIRUTĖ POŠKIENĖ.

Legenda ir aplink dvarą įsikūręs miestelis

S. Sidabrienė Kuršėnų miesto istoriją pasakoti pradeda nuo legendos: „Kadaise prie Ventos upės buvo sukrauta daug šieno. Naktį lijo lietus ir siautė audra, o pakilusi upė tą šieną nusinešė. Ryte šieno neradę žmonės šaukė: „Kur šienas? Kur šienas?“. Tačiau tikroji Kuršėnų miesto istorija prasideda valdant Žygimantui Augustui – 1563 m. karališkoje valdoje įvykdyta valakų reforma, šalia dvaro suformuota centrinė turgaus aikštė, aplink apstatyta mediniais pastatais. Taip karališka valda įgavo geometrinę struktūrą, o nuo Kuršėnų dvaro prasideda ir miestelio gyvenimas.

Amžina leno teisė bei pirmasis ir paskutinysis Jurgiai

1564 m. Žygimanto Augusto sprendimu Kuršėnų dvaro žemės atiteko Jurgiui Mykolui Despot-Zenovičiui. Vėliau valdos buvo perduotos garsiai Pacų giminei. Tačiau ilgiausiai šį dvarą valdė Gruževskiai.

1631-aisiais Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Zigmanto Vazos paskyrimu už nuopelnus Livonijos kare Jurgis Gruževskis Kuršėnų dvarą su visomis žemėmis gavo amžina leno teise. Tai reiškia, kad dvarą valdo tos pačios giminės atstovai, kol tęsiasi vyriškos giminės palikuonių seka. Jeigu vyriškos giminės palikuonių nelieka, dvaras vėl atitenka į LDK rankas. Daugiau nei 300 metų dvarą valdė Gruževskių giminė, ji puoselėjo dvarą, statė čia pastatus, užsiėmė gyvulininkyste, išvedė naujas populiarias Europoje gyvulių veisles, dirbo žemę, prekiavo ir turėjo didelę įtaką Kuršėnų miesteliui.

Dvarą valdė septynios Gruževskių giminės kartos. Įdomus sutapimas, kad pirmasis ir paskutinysis dvaro valdytojas buvo vardu Jurgis Gruževskis. Antrojo pasaulinio karo metais paskutinis dvaro valdytojas buvo suimtas ir įkalintas. Vėliau jam sugrįžus buvo grąžintos tik administratoriaus teisės, tačiau netrukus reokupantai jį vėl suėmė ir išvežė į koncentracijos stovyklą, ten jis buvo nužudytas. J. Gruževskio žmona buvo apsistojusi netoliese buvusiame Ketūnų dvare, tačiau jos likimas nežinomas. Jųdviejų vaikų likimai taip pat liūdni – dukra Irena Gruževskytė mirė dar iki Antrojo pasaulinio karo, o sūnus pabėgo į Ameriką, apie tolesnį jo gyvenimą žinių nėra. Nebėra išlikusių gyvų šios giminės atstovų ir dvaro paveldėtojų.

Ažūrinis balkonas ir iš viršaus į apačią platėjančios kolonos

Kuršėnų dvaras buvo vienas turtingiausių Žemaitijos krašte. Turėjo savo sūrinę, lentpjūvę, plytinę, vertėsi gyvulininkyste. Valdant Gruževskiams Kuršėnų dvaro sodybai priklausė 24 pastatai. Šiandien jų išlikę penki: Kuršėnų dvaro rūmai, oficina, kumetynas, arklidė ir karvidė. Patys Gruževskiai plėtojo stiprų ūkį ir turėjo daug apdovanojimų už įvairias ūkines veiklas. Taip pat išlikęs dvarą gaubiantis iš natūralaus į peizažinį performuotas parkas.

Po restauracijos Kuršėnų dvaro rūmai atkurti maždaug 95 proc. taip, kaip jie atrodė 1811–1812 m., kai dvarą valdė Steponas Gruževskis. Jis kvietė meistrus iš Prūsijos ir puošė dvarą gražia medine architektūra.

Stačiakampio plano dvare virš dvišlaičio stogo iškeltas mezoninas su atviru visiškai atkurto ažūro balkonu. Yra nemažai išlikusių puošybos elementų. Po balkonu puikiai išsilaikė langų karūnėlės, gavusios mažiau drėgmės. Virš stogo taip pat iškelti du tūriniai švieslangiai, apšviečiantys antrame aukšte esančias rūmų erdves.

Stačiakampio plano dvare virš dvišlaičio stogo iškeltas mezoninas su atviru visiškai atkurto ažūro balkonu. Yra nemažai išlikusių puošybos elementų. Po balkonu puikiai išsilaikė langų karūnėlės, gavusios mažiau drėgmės. Virš stogo taip pat iškelti du tūriniai švieslangiai, apšviečiantys antrame aukšte esančias rūmų erdves.

Kuršėnų dvaras | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Kuršėnų dvaras | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Autentiškos lubos ir įspaudas sienų plytose

Pirmame aukšte suplanavimas išlikęs toks pat, kaip ir statymo laikotarpiu, o antrame aukšte jis pakito dėl vėliau čia gyvenusioms šeimoms pritaikytų butų. Išlikę dveji – pagrindiniai ir pagalbiniai – autentiški laiptai.

L. Šukienė atkreipia dėmesį, kad dvaro rūmų Baltojoje salėje yra išlikusi visa lubų komplektacija – klasicistinio stiliaus karnizas, visos lubos ir šviestuvų pakabinimas. S. Sidabrienė prisimena medžio restauratoriaus Laimono Bartkaus žodžius, kad tokios lubos – vienintelės Lietuvos mediniuose dvaruose, ekspertų nuomone, tai gali būti vienintelės išlikusios visose Baltijos šalyse.

Įdomu, kad medinio Kuršėnų rūmų pastato vidinės laikomosios sienos – mūrinės. L. Šukienė sako, kad restauruodami dvarą architektai pastebėję čia esančias galingas sijas ir dvejose patalpose išlikusias autentiškas sienas: vieną – plytinę, o kitą – medinių rąstų su autentiškais sustiprinimais. Pirmame aukšte dėmesį patraukia atidengta raudonų keraminių plytų siena su įspaudu plytose – Kuršani. Įspaudas leidžia suprasti, kad plytos degintos pačių Gruževskių plytinėje, o sulenkintas užrašas byloja čia gyvenusius bajorus kalbėjus lenkiškai.

Kuršėnų dvaras | Kosto Kajėno videomedžiagos kadras