Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m. rugpjūčio 29 d. portale vilniausgalerija.lt
Tokajus – jau pats pavadinimas išduoda, kad vyno savybės yra neatsiejamos nuo Tokajaus regiono, kuriame jis subrandintas. Labiausiai šis vynas garsėja savo ypatingu saldumu, kurio receptas dažniausiai vadinamas vienu seniausių pasaulyje. Iš tiesų, jis ne tik labai senas, bet ir pakankamai unikalus: vynas ruošiamas iš jau susiraukšlėjusių ir suvytusių vynuogių, paveiktų tauriojo pelėsio (dar kitaip vadinamo „tauriuoju pūdiniu“). Manoma, kad jį atrado dar kadaise Vengrijoje karaliavę Osmanai, nors oficialiai jo panaudojimas minimas tik nuo maždaug XVII a. Su laiku šio vyno receptas taip išplito, kad dėl jo susiginčijo net trys šalys: pretenzijas į vyno autorystę ėmė reikšti Slovėnija bei pati vynų karalienė Italija. Vis dėlto vengrai nepasidavė (vienu argumentų tapo tai, kad vynui jie turi labai seną, kitokį nei lotynų kalboje žodį „bor“) ir šiandien visa Tokajaus šlovė priklauso būtent jiems.
UNESCO įvertinimą Vengrai gavo ne tik už ypatingą produkto skonį, bet ir pačią vyndarystės kultūrą: Tokajaus vynui buvo sukurtas pirmasis pasaulyje geografinės nuorodos reglamentavimas bei unikali „vyno kokybės“ sistema. Tai reiškia, kad visi vynuogynai žymimi specialiame žemėlapyje, kur aiškiai matosi trys kokybės klasės: nuo tobuliausios iki paprastesnės. Šį įvertinimą sudaro daugybė faktorių, tokių kaip dirvožemio savybės ar net specifinė sklypo forma. Visgi regionas nebūtų toks sėkmingas, jeigu sąlygos jame nebūtų puikios beveik visur. Tokia situacija susiformavo dėl dirvožemyje esančių vulkaninės kilmės mineralų (prieš 10 mln. metų čia veikė vulkanai), didelio šlaitingumo bei nuolatinės drėgmės: prie dviejų upių santakos įsikūrusiame ir ąžuolų apsuptame regione beveik niekada neišsisklaido rūkas.
Tęsiant „pagiriamąjį žodį“ Tokajaus vyndarystės kultūrai, verta paminėti, kad jos ženklų čia ypač daug: beveik kiekvienas gyvenamasis pastatas turi kone už patį namą didesnį vyno rūsį, kuris dažnai labirintais susijungia ir su kitais rūsiais. Daugelis vyno savybių priklauso ir nuo ypatingos rūsių architektūros: čia puoselėjamas specifinis mikroklimatas, o visus metus išsilaiko pastovi 10–12 laipsnių temperatūra. Tikrai nemažai vyno istorijos ženklų rasite ir ant žemės paviršiaus: daugelyje kiemų pamatysite seną ar naują vyno įrangą bei kitus akcentus, išduodančius, kad čia gyvena vyno augintojai: vietiniai ypač saugo autentišką miestelių dvasią.
Iš viso, Tokajaus regione yra net 27 tokie kaimai ir miesteliai. Regis, jie tikrai vieningai stengiasi savo vyndarystės istoriją kaip įmanoma pratęsti – net ir mažiausioje gyvenvietėje dažnai rasite jaukią vyninę. Tačiau galėjo būti ir kitaip: komunistiniu laikotarpiu vynuogynai buvo nusavinti, o procesai – neapdairiai automatizuoti. Apleista ar netgi sunyko nemažai vynuogynų, kurie sistemai pasirodė „nepraktiški“ (pavyzdžiui, augantys ant per stačių šlaitų, nuo kurių sunku vynuoges surinkti mechaniniu būdu). Nepaisant to, XX a. pradžioje aktyvūs vyno kultūros puoselėtojai nusprendė ją atgaivinti ir šiandien Tokajus rodo puikų pavydį kitoms šalis.
P. S. Jei nemėgstate saldaus vyno, žinokite, kad Tokajus gali pasigirti ir puikia sausų vynų pasiūla.
„Vilniaus galerijos“ fotoreportažą iš Tokajaus kviečiame žiūrėti žemiau, o daugiau panašių įrašų skaityti rubrikoje „UNESCO“.