Kadras iš filmo „Meilė“

Pastarąjį dešimtmetį į priekį stipriai pažengė ne tik Holivudas, bet ir Europos kinas. Berlyno, Kanų, Venecijos kino festivaliuose apdovanoti Senojo žemyno režisieriai prie ekranų pritraukė ne vieną kokybiško, drąsaus ir aktualaus kino mėgėją. Nors sudaryti žymiausių dešimtmečio filmų sąrašą – nelengva užduotis, visi žemiau atrinkti filmai buvo įvertinti prestižiniais apdovanojimais, pelnė kritikų pripažinimą arba sulaukė itin daug žiūrovų dėmesio.

„Dar po vieną“ (2020), IMDb 7,7

„Dar po vieną“ – Europos kino akademijos aukščiausiu įvertinimu už geriausią metų filmą bei geriausią scenarijų įvertinta komiška drama. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka pelnytai vienu geriausių Danijos aktorių laikomas Madsas Mikkelsenas. Paties režisieriaus Th. Vinterbergo žodžiais, tai yra istorija apie tai, ką reiškia būti gyvam, apie kontrolę ir būseną, kai ta kontrolė išslysta iš rankų.

Filmo centre – keturi vidurinės mokyklos pedagogai, kurie nusprendžia išbandyti teoriją, apie žmogaus kraujyje esatį alkoholio deficitą. Darbo dienomis palaikydami nedidelį girtumą, iš pradžių jie išties pastebi teigiamų aspektų. Laikinai apėmęs pakylėjimas paskatina eksperimentuoti toliau – tol, kol situacija negrįžtamai įsisiūbuoja. 

„Blogiausias žmogus pasaulyje“ (2021), IMDb 7,8

Geriausiu Europos filmu 2023-siais buvo paskelbtas filmas „Blogiausias žmogus pasaulyje“. Šią juostą Lietuvos žiūrovai visai neseniai galėjo išvysti festivalyje „Kino pavasaris“. Tai filmas apie, ko gero, visiems jauniems žmonėms pažįstamą jausmą – egzistencinę krizę, apimančią, kai tau tuoj 30, o gyvenimas vis dar nesusidėliojo į savo vėžias. Nerimas, kylantis iš pasirinkimų gausos, noras save realizuoti ir suvokimas, kad kai kuriems dalykams jau per vėlu. Filme per visas šias būsenas keliauja Julija – besiblaškydama tarp santykių, karjeros pasirinkimų ir noro visuomet turėti kažką geresnio. 

„Didis grožis“ (2013), IMDb 7,7

Vienu įsimintiniausių šių laikų italų filmų laikomas režisieriaus Paulo Sorrentino „Didis grožis“. Amžinojo miesto, Romos, didybę šlovinančiame filmo centre – 65-erių rašytojas, turtuolis, naktinio gyvenimo liūtas, intelektualas Džepas. Dalyvaudamas ir iš šalies stebėdamas tuštybe dvelkiančius vakarėlius ir performansus, pamažu jis panyra į kankinančią asmeninio gyvenimo dilemą.

„Omaras“ (2015), IMDb 7,1

Režisierius Yorgosas Lanthimosas ne veltui dažniausiai yra siejamas su Graikų keistąja kino banga. Jo filmuose galioja savitos taisyklės, svyruojama tarp lengvumo ir siaubo, absurdo, juodojo humoro. Režisierius kelia sudėtingus klausimus apie žmogaus prigimtį, visuomenės normas ir moralės ribas.

Ne išimtis ir jo filmas „Omaras“, nukeliantis į netolimą ateitį. Čia vienišiems žmonėms privaloma per 45 dienas susirasti partnerį – kitaip jie paverčiami pasirinktu gyvūnu ir paleidžiami į mišką. Deividas išsirenka omarą, o galimos partnerės paieškos nesiklosto taip, kaip norėtųsi. 

2015 m.  „Omaras“ debiutavo prestižiniame Kanų kino festivalyje, kur pelnė Jury Prize apdovanojimą – tai vienas svarbiausių festivalio prizų, skirtas išskirtiniams ir novatoriškiems darbams. Filmas taip pat buvo nominuotas „Oskarui“ už geriausią originalų scenarijų. Kritikai filmą vertina už drąsią satyrą, savitą vaizdinį stilių ir filosofinę plotmę, kurios dėka kūrinys išliko aktualus ir praėjus beveik dešimtmečiui nuo jo sukūrimo.

„Šaltasis karas“ (2018), IMDb 7,5

Pawełas Pawlikowskis – vienas ryškiausių šiuolaikinių Lenkijos režisierių, gerai žinomas ir už gimtosios šalies ribų.  „Šaltasis karas“ – gilus filmas apie didžiąją meilę, neretai vadinamas auksine klasika.  Tai istorija apie vyrą ir moterį, kurie susitinka „netinkamu“ laiku, Šaltojo karo metais.  Jų santykiai prasideda pokario Lenkijoje, kai Viktoras, muzikantas ir kompozitorius, kartu su kolegomis keliauja po šalį ieškodami talentingų vietinių dainininkų ir šokėjų.  Zula, jauna ir charizmatiška dainininkė, sužavi Viktorą savo drąsa ir unikalia asmenybe. Tarp jų užsimezga stiprus ryšys, trunkantis daugybę metų, veikiamas sudėtingų socialinių ir politinių aplinkybių.

Kanų kino festivalyje Pawełas Pawlikowskis apdovanotas už režisūrą. Filmas taip pat pelnė penkis Europos kino apdovanojimus, keturis Gdynės kino festivalio prizus, septynis prestižinius Lenkijos kino akademijos „Erelio“ apdovanojimus.

„Kvadratas“ (2017), IMDb 7,1

2017 m. pasirodęs filmas „Kvadratas“ pasaulyje susilaukė nemažai dėmesio, daug gerų atsiliepimų jis pelnė ir Lietuvoje. Švedų režisieriaus Ruben Östlund kino juostoje vaidina tokie žinomi aktoriai, kaip Elisabeth Moss ar Dominic West, kūriniui atiteko svarbių kino apdovanojimų, įskaitant ir Kanų festivalio „Auksinę palmės šakelę“.

Filmo istorijos centre – modernaus meno muziejaus kuratorius Kristianas ir naujoji paroda, kurioje pristatoma konceptuali instaliacija „Kvadratas“. Jos esmė – ugdyti žmogiškus tarpusavio ryšius ir skatinti socialinę atsakomybę, kurios šiuolaikinėje visuomenėje taip trūksta. Bendrai kalbant, pats filmas ir yra mūsų veidmainiškos bei susvetimėjusios visuomenės, kuri socialiniuose tinkluose nuolat ir aktyviai kritikuoja aplinkinių ydas, tačiau realybėje abejingai praeina pro nuskurdusį ar kitaip gyvenimo nuskriaustą žmogų, atspindys. Tuo pačiu tai – ir subtili satyra, pašiepianti visus šiuolaikinio meno lauko dalyvius – tiek jo kūrėjus, tiek žiūrovus, tiek ir kuratorius, rimtu veidu kalbančius apie kūrinius, į kuriuos patys nežiūri rimtai.

 „Quo vadis Aida?“ (2020), IMDb 8

1995-ųjų liepa – serbų armija užima Srebrenicą. Aida – bosnių vertėja Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgose. Bandydama išgelbėti savo šeimą nuo masinio genocido ir užtikrinti jiems saugų prieglobstį JT bazėje, ji randa priėjimą prie nepaprastai slaptos ir svarbios informacijos. 

Oskarui nominuotame filme atsiskleidžia ne tik tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas reaguoti į siaubingus įvykius – jame vaizduojama ir kare atsidūrusio žmogaus patirtis – drąsa, bejėgiškumas ir žūtbūtinė kova už savo šeimą.  

„Meilė“ (2012), IMDb 7,9

Žoržas ir Ana – aštuoniasdešimtmečių muzikų pora, kartu nugyvenusi visą amžių. Netikėtai Aną ištikus insultui, Žoržas pasiryžta visomis išgalėmis ją globoti. Kankinantis, nejaukus jos kelias į nebūtį, paveikia abiejų sutuoktinių gyvenimus.  „Meilė“ – atspindys iki skausmo kantraus, sudėtingo pasiaukojimo, kurį gali dovanoti tik mylintis žmogus. Tai – Auksine palmės šakele, Oskaru ir Cezariu bei daugybe kitų apdovanojimų įvertintas filmas.