Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2024 m. 3 lapkričio d. 23:58
Netekome grafikės, knygų iliustratorės, dailininkės Birutės Žilytės

Autorė Birutė Žilytė Vilniaus vaikų kavinei „Nykštukas“ skirtoje parodoje DOMUS galerijoje (P. Lukšio g. 32, Vilnius). | Foto: © „Vilniaus galerija“ / Audrius Klimas, 2019

Lapkričio 3 d. netekome grafikės, knygų iliustratorės, dailininkės Birutės Žilytės. 

B. Žilytė buvo viena iškiliausių mūsų laikų menininkių, žmogus, kurio kūryba – nuo knygų iliustracijų iki monumentaliosios tapybos – atvėrė duris į turtingą ir spalvingą Lietuvos kultūros pasaulį. Su jautrumu ir pagarba atskleisdama senąsias tradicijas, menininkė kūrė šiuolaikišką ir unikalų kūrybinį pasakojimą, įdomų tiek vaikams, tiek suaugusiems. 

Ne vienas užaugo su šios menininkės iliustruotomis knygomis, gerėjosi jos sienų tapyba, grafikos darbais. Todėl B. Žilytės netektis skaudi ne tik meno pasauliui, bet ir kiekvienam, kas vertina jautrumą, grožį ir prasmę. 

Reiškiame nuoširdžią užuojautą B. Žilytės šeimai. 

****

B. Žilytė gimė 1930 m. Naniškiuose, Panevėžio rajone. 1956 m. ji baigė Grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje (tuometiniame Valstybiniame dailės institute) ir netrukus tapo reikšminga Lietuvos meno figūra. Menininkė sukūrė šimtus iliustracijų bei kitų darbų, tarp jų – estampų ciklus „Anykščių kraštas“ (1961), „Vilnius“ (1966), „Augalai“ (1973–1974), triptiką „Žalgiris“ (1970). Kartu su vyru A.Steponavičiumi sienų tapybos darbais papuošė legendinę Vilniaus kavinę „Nykštukas“ (1964) ir valstybės saugomu kultūros paveldo objektu paskelbtą Valkininkų sanatoriją „Pušelė“ (1969–1972). B. Žilytė ir A. Steponavičius buvo išskirtinis lietuviškojo modernizmo dailininkų duetas, to laikotarpio dailėje neturintis analogo. 

Išskirtiniai B. Žilytės iliustracijų bruožai – spalvingumas, optinės iliuzijos, kontrastai, folkloriniai motyvai. Geriausiai žinomos autorės iliustruotos knygos –  K. Jakubėno „Abėcėlė“ (1958), Petro Cvirkos „Rainiukai“ (1962), Mykolo Sluckio „Nedėkingas ančiukas“ (1964 ir 1967, kartu su A. Steponavičiumi), Aldonos Liobytės „Pasaka apie narsią Vilniaus mergaitę ir galvažudį Žaliabarzdį“ (1970 ir 2007), Kosto Kubilinsko „Stovi pasakų namelis“ (1974 ir 1985) bei Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“ (1989 ir 2007).

1997 m. menininkė apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinu. 2015 m. tapo Nacionalinės premijos laureate, 2020 m. jai suteiktas VDA Garbės profesorės vardas.

Kviečiame prisiminti ir pasigrožėti menininkės darbais.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!