Varšuvos A. Mickevičiaus literatūros muziejus, I.932, K. Brandelis

Glaustai pristatome garsų XIX a. Varšuvos fotografą Konradą Brandelį, kurio nuotraukų albumas laimingo atsitiktinumo dėka saugomas Šilutės H. Šojaus muziejuje. Šio sutrumpinto teksto autorius – fotografijos istorikas Dainius Junevičius. Pilnas pasakojimo variantas bus paskelbtas netrukus pasirodysiančiame Vilniaus nuotraukų albume.         

Nuotraukų autorius fotografas K. Brandelis yra beveik bendraamžis su fotografija. Jis gimė Varšuvoje 1838 m. lapkričio 25 d., o apie fotografijos atradimą buvo paskelbta praėjus vos keliems mėnesiams, 1839 m. sausį Paryžiuje.

Pirmosios prancūzo Louiso Jacques‘o Mande Daguerre’o sukurtu būdu daromos nuotraukos – šviesos spindulių sukuriami atvaizdai ant šviesiai įjautrintų pasidabruotų plokštelių, išradėjo vardu vadinamos dagerotipais, buvo gana brangus stebuklas. Iš karto buvo padaromas vienas nuotraukos egzempliorius, ir norint turėti daugiau atvaizdų, reikėjo fotografuotis dar kartą. Tokio trūkumo neturėjo dviejų etapų fotografija – kai pradžioje pagaminamas negatyvinis atvaizdas, iš kurio galima pagaminti didesnį kiekį pozityvinių atvaizdų. Pirmas tokį principą naudojo kitas fotografijos pradininkas – anglas Williamas Henry Foxas Talbotas, negatyvui naudojęs sidabro druskose išmirkytą popierių. Dviejų etapų fotografija įsigalėjo ir visiškai išstūmė dagerotipiją, kai britų išradėjas Frederickas Scottas Archeris pasiūlė negatyvui naudoti stiklo plokštelę, ant kurios buvo užliejamas šviesai jautraus kolodijaus (klampaus skysčio, gaunamo spirito ir eterio mišinyje ištirpinus medvilnę) sluoksnis.

Lenkijoje pirmąsias nuotraukas kolodijaus metodu 1852 m. padarė žymus Varšuvos fotografas Karolis Beyeris. Tikriausiai netrukus fotografija susidomėjo ir Varšuvos realinės gimnazijos mokinys Konradas Brandelis. Ir jau 1857 m. pradžioje K. Brandelis turėjo būti gerai susipažinęs su fotografijos istorija, technika ir metodais bei praktiniu taikymu – vietos spaudoje skelbė straipsnius fotografijos tema.

Nors K. Brandelis gerai išmanė fotografiją, kuri vėliau tapo jo profesija, 1858 m. birželio mėn. baigęs Varšuvos realinės gimnazijos skyrių, ruošusį chemikus, pradžioje, vengdamas karinės tarnybos, turėjo pasirinkti kitą kelią <…>. Tikriausiai 1863 m. rugsėjo mėn., priėmė K. Beyerio pasiūlymą dirbti jo ateljė ir pradirbo joje apie dvejus metus.

Nacionalinis muziejus Varšuvoje, DI 36451

Žinoma, kad 1864 m. vasario mėn. K. Brandelis nakties metu elektros šviesoje fotografavo vadinamąjį Kerbedžio tiltą Varšuvoje per Vyslą. O taip pat fotografavo iš oro baliono 1865 m liepos 30 d. Kelionės metu K. Brandelis padarė tris kadrus: dvejuose nufotografavo pakilimo vietos vaizdus, trečioje –nusileidimo vietą. Pastaroji nuotrauka neišlikus, tuo tarpu pirmosios dvi šiuo metu yra Nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.

1865 m. rugsėjo mėnesį su draugu įkūrė firmą „Konrado Brandelio ir bendrovės fotoateljė“ ir pradėjo dirbti savarankiškai. Prie ateljė sėkmės galėjo prisidėti ankstesni fotografo pasiekimai, bet taip pat ir jo padėtis visuomenėje ir ryšiai. Brandelių giminė buvo kilusi iš Bohemijos, kuri į Lenkiją atsikraustė seniai.

Konkuruodamas su kitais fotografais portretistais K. Brandelis neapsiribojo vien portretinė fotografija. Parodė daug išradingumo, matė, kad fotografiją galima pritaikyti įvairiose srityse. Vienas iš tokių jo originalių sumanymų buvo „Fotografinis kalendorius 1866 metams“. Kalendorius iš karto patraukė spaudos ir varšuviečių dėmesį, buvo puiki kalėdinė dovana ir naujos fotoateljė reklama.

Be portretinių nuotraukų fotografavo miesto įvykius, Varšuvos teatrų aktorius sceniniais rūbais, Varšuvos universiteto profesorius, darė ir platino garsių autorių paveikslų fotoreprodukcijas, Varšuvos gubernijos žemėlapį ir t.t.

Po kelerių metų K. Brandelio ateljė buvo vien iš stipriausių Varšuvoje. 1871 m. jos metinė apyvarta buvo 22 tūkst. rublių ir Varšuvoje nusileido tik dviem ateljė. Firma plėtėsi ir 1880 m. joje dirbo 20 žmonių.

Nacionalinis muziejus Varšuvoje, DI 37265, „Fotografinis kalendorius 1866 metams“

K. Brandelis, kaip ir jo buvęs darbdavys K. Beyeris, buvo tarp tų nedaugelio šios epochos fotografų, pasiryžusių išeiti iš ateljė ir fotografuoti atvirame ore. Vietovaizdžių fotografija buvo svarbi K. Brandelio ateljė veiklos kryptis nuo pat ateljė įsikūrimo pradžios, kai padarė pirmąsias žinomas Varšuvos nuotraukas.

Septintojo dešimtmečio pradžioje K. Brandelis reklamavosi, kad jo ateljė yra vienintelė, kuri daro nuotraukas provincijoje, o įvairių vaizdų, geležinkelių, tiltų, gamyklų, bažnyčių nuotraukų albumai puikiausiai liudija ir darbų tikslumą, ir plačius kontaktus.

Išliko keli iš K. Brandelio nuotraukų sudaryti Varšuvos vaizdų aplankai. Juose paprastai yra trisdešimt 23,5 × 32 cm dydžio kartono lakštų, ant kurių priklijuotos 10,9 × 14,8 cm dydžio nuotraukos.

K. Brandelis buvo pirmasis Lenkijos fotografas, kurio nuotraukos imtos plačiai naudoti medicinoje. Apie 1867 m. jis pradėjo bendradarbiauti su Varšuvos medicinos draugijos ir Varšuvos imperatoriškojo universiteto Medicinos fakulteto gydytojais – jų prašymu fotografavo įvairias anomalijas ir odos bei veneros ligų paveiktus žmones, gydymo eigą. Jo nuotraukos leido kitiems gydytojams ir studentams susipažinti su ligų požymiais.

1872 m. buvo išleistas kitas bendras K. Brandelio ir E. R. von Trautfeterio darbas – „Fotografinis odos ir veneros ligų atlasas. Lupus vulgaris“. 32 psl. sąsiuvinis iliustruotas aštuoniomis originaliomis paspalvintomis K. Brandelio nuotraukomis.

Fotografų gyvenimas iš esmės pasikeitė, kai buvo išrastos ir pradėtos gaminti sidabro bromidu įjautrinta želatinos emulsija padengtos negatyvinės plokštelės. Joms atsiradus fotografui jau nebereikėjo mokėti pačiam pasidaryti negatyvus, nes negatyvinių plokštelių galėjo įsigyti parduotuvėse. <…> Naujosios plokštelės buvo ir gerokai jautresnės, todėl apšvietimo laikas sutrumpėjo iki sekundės dalių, ir tai leido fotografuoti greitai kintančius procesus. Pirmoji pasaulyje tokių plokštelių gamykla buvo atidaryta Liverpulyje 1876 m., o devintojo dešimtmečio pradžioje jos jau buvo paplitusios ir dauguma fotografų naudojo vien tik naująsias plokšteles.

K. Brandelis ne tik anksti ėmė naudotis naujomis plokštelėmis, bet pasireiškė ir kaip išradėjas, sukonstravęs joms skirtą nešiojamą fotoaparatą, pavadintą fotorevolveriu. Pats išradėjas juo fotografavo nuo 1883 m., o 1889 m. spalio 16 d. gavo oficialų patentą „už kasetinio fotorevolverio, kuriame telpa 25 6 × 9 cm dydžio plokštelės, išradimą“.

Naudodamasis savo išradimu K. Brandelis fotografavo ir kasdienį gyvenimą, ir Varšuvos architektūrą. Reportažinėse nuotraukose įamžinti atsitiktiniai praeiviai, žanrinės scenos, važiuojančios transporto priemonės, turgūs, parkai, Vyslos krantines, taip pat įvairūs įvykiai. Šiose nuotraukose K. Brandelis priartėjo prie piktorializmo estetikos.

K. Brandelio meistriškumą pripažino valstybių galvos. Jis fotografavo trijų imperatorių suvažiavimą Skiernievicuose 1884 m., sukūrė fotoreportažą apie Austrijos-Vengrijos erchercogo Rudolfo Habsburgo vizitą Krokuvoje 1887 m., fotografavo Rusijos imperatoriaus vizitus į Varšuvą ir Spalą 1890 ir 1897 metais.

Po 1900 m. K. Brandelis nutraukė aktyvią fotografo veiklą ir su antrąja žmona persikėlė gyventi į jai priklausiusį dvarą Liškovicuose. 1905 m. K. Brandelis buvo išrinktas Varšuvos fotografijos draugijos garbės nariu. Pirmąjį pasaulinį karą jis praleido Rusijoje, o vėliau apsigyveno Torunėje. Mirė Torunėje 1920 m. Palaidotas Varšuvos Povonzkų kapinėse.

Šilutės H. Šojaus muziejaus informacija