Kadras iš filmo.

Prieš kurį laiką rašėme apie neįtikėtiną gatvės fotografės Vivianos Maier istoriją. Šįkart siūlome pažvelgti į visai kitokio pobūdžio fotografo gyvenimą ir kūrybą.

Priešingai nei V. Maier, kuri išgarsėjo tik po savo mirties, varžytinių metu atsitiktinai atradus jos negatyvų kolekciją, Donas McCulinas, jau būdamas gyvas, tapo tikra legenda. Daugelio nuomone, tai – vienas geriausių ir įtakingiausių karo fotografų, kurio objektyve atsidurdavo labiausiai šokiruojantys, tiesiog sukrečiantys karinių konfliktų visame pasaulyje vaizdai: žudantys ir žudomi, artimuosius praradę, badaujantys žmonės, juos supantis pragaras.

Daugiau nei 20 metų britų dienraščio „Sunday Times“ fotokorespondentu dirbęs D. McCullinas užfiksavo daugybę politinių krizių, įskaitant ir Vietnamo karą, momentų, dėl kurių rizikuodavo savo gyvybe, o kartą buvo dėl jų pašautas. Kaip filme sako fotografas, ilgainiui jis nebegalėjo gyventi be karo, verždavosi fotografuoti į pačius karščiausius planetos taškus, vos tik pasitaikydavo galimybė. Visgi tenai įgytos patirtys ir matyti vaizdai D. McCuliną persekioja iki šiol. Anot šiuo metu aštuoniasdešimt dvejų metų vyro, geras karo fotografas turi būti žmogiškas, kita vertus, neišvengiamai susiduria su moraliniu priekaištu: „Nori padaryti nuotrauką to, kas vyksta priešais tavo akis, ir tuo pačiu nori visa tai sustabdyti.“

„McCullin“ – itin paveikus filmas stipresnių nervų žiūrovams, kuriame išvysite ir paties fotografo darytų nuotraukų. Tokių, kokių šiais laikais nebeleidžiama daryti jokiam kitam karo lauke dirbančiam fotoreporteriui.

IMDb: 8,2