Ferdinandas Ruščicas (Ferdynand Ruszczyc, 1870–1936) gimė Ašmenos paviete (dab. Baltarusija), mokėsi klasikinėje Minsko Lietuvių gimnazijoje, vėliau studijavo Peterburgo teisės fakultete. Galiausiai pasirinko menininko kelią ir tolesnes studijas tęsė Menų akademijoje. 1904–1907 metais dėstė tapybą Varšuvos meno mokykloje, jo mokiniu buvo ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 1908 metais F. Ruščisas atsikraustė į Vilnių. Nors jo, kaip menininko gyvenimas tapo pasyvesnis, jis aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą: sutikinėjo miesto svečius, leido žurnalą „Tygodnik Wileński“, aktyviai bendravo su Vilniaus inteligentija. Buvo Stepono Batoro universiteto Dailės fakulteto dekanas, masonų ložės narys. Ruščisas rūpinosi universiteto rūmų restauravimu, jo dėka buvo suteikti vardai universiteto kiemeliams ir prieigoms, sukurtos universiteto insignijos bei atributika. Buvo nepaprastai mylimas vilniečių ir miestą aplankiusių svečių. 1932 metais dėl ligos menininkas nebegalėjo tęsti aktyvios ir daug jėgų reikalaujančios veiklos, tad persikelė į Bogdanovą, kur didžiąją dalį laiko gyveno ir jo šeima. Čia 1936-aisiais menininkas mirė, čia ir palaidotas.