Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 446)

„Vilniaus galerija“ antrą kartą dalinasi ištraukomis iš Tomo Venclovos knygos „Vilniaus vardai“ (pirmąjį tekstą skaitykite čia). Šįkart jose – fotografo Jano Bulhako ir dailininko Ferdinando Ruščico aprašymai, iš kurių aiškėja ir Lietuvai, Vilniui svarbių asmenybių tarpusavio ryšys. T. Venclovos knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla. Knygą įsigyti galite sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose.

Jan Bułhak (B. J. Doryso nuotr., 1948)

Bułhak Jan (1876–1950), fotografas. Gimė netoli Naugarduko, studijavo filosofiją Krokuvos universitete (1897–1899), mokėsi fotografijos Dresdene. 1912 m. atidarė fotoateljė Vilniuje ir magistrato užsakymu pradėjo fotografuoti miesto architektūros paminklus. 1919–1939 m. dėstė meninę fotografiją Vilniaus universiteto Dailės fakultete, nuo 1927 m. vadovavo fotoklubui. Dalyvavo 174 tarptautinėse parodose, pelnė daug apdovanojimų. Parašė nemažai knygų apie fotografijos techniką ir estetiką, taip pat apsakymų, eilėraščių, atsiminimus apie Ferdynandą Ruszczycą (1939). Bułhako Vilniaus ir jo apylinkių atvaizdai turi analogijų su impresionistine tapyba. Šie ne vien dokumentinės, bet ir neprilygstamos meninės vertės kūriniai perteikia pačią senamiesčio ir jį siaučiančio kraštovaizdžio aurą. Tai Bułhakas sukūrė miesto vaizdą, išliekantį ir dabartinių kartų sąmonėje, virtusį vienu iš Vilniaus mitų.

1944 m. jo ateljė ir apie 30 tūkst. negatyvų sudegė (dalis išliko). Paskutinį kartą Bułhakas fotografavo Vilnių įžengus į miestą Raudonajai armijai, karinės komendantūros įsakytas. Po to persikėlė į Lenkiją, ten fiksavo nuotraukose sugriautą Varšuvą, Lenkijai atitekusią Rytprūsių dalį. Mirė Lėciaus (Gižycko) miestelyje, palaidotas Varšuvoje. Prie pastato Gedimino pr. 9, kur gyveno ir kūrė Janas Bułhakas, jam atidengta atminimo lenta.

Ferdynand Ruszczyc (1907)

Ruszczyc Ferdynand (1870–1936), lenkų dailininkas. Gimė Ašmenos apylinkėse, Bahdanave; iš motinos pusės buvo danų kilmės. Studijavo Petrapilio dailės akademijoje, jo mokytojai buvo Ivanas Šiškinas ir Archipas Kuindžis. Susidraugavo su žinomais rusų tapytojais Konstantinu Bogajevskiu, Nikolajumi Rerichu, latvių tapytoju Vilhelmu Purvīčiu. Baigęs akademiją (1897), lankėsi Vakarų Europoje, gyveno Bahdanave, Varšuvoje ir Krokuvoje (jo mokinys Varšuvos dailės mokykloje buvo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Išgarsėjo peizažais ir simboliniais paveikslais, dažnai susijusiais su Vilniaus apylinkių kraštovaizdžiu. Ruszczyco kūryboje vyrauja realizmas, juntama impresionizmo, jugendo stiliaus ir ekspresionizmo įtaka. Jo darbai, ypač plakatai, siejasi ir su lietuvių liaudies menu.

Nuo 1909 m. gyveno daugiausia Vilniuje. Darė dekoracijas Nunos Młodziejowskos ir kitiems teatrams, režisavo, dirbo kaip knygų grafikas. 1910–1911 m. leido žurnalą Tygodnik Wileński (Vilniaus savait­ raštis), vieną jo numerį skyrė lietuvių menui. Buvo Čiurlionio gerbėjas, per jo laidotuves pasakė kalbą.

Vokiečių ir bolševikų okupacijas (1915–1919) Ruszczycas praleido Bahdanave, bet 1919 m. grįžo į Vilnių, įkūrė Vilniaus universitete Dailės fakultetą ir ligi 1932 m. buvo jo profesorius. Labai prisidėjo steigiant Vilniaus mylėtojų draugiją (1919), jai pirmininkavo. Pasak Jerzio Römerio, tapo „Vilniaus siela ir menine sąžine“. Rūpinosi universiteto pastatų atnaujinimu, pasiūlė jo kiemų vardus — dalis jų vartojami ir šiandien (P. Skargos, M. Počobuto, M. K. Sarbievijaus…), suprojektavo rektoriaus grandinę, kitas insignijas, togas. Su kitais surado karališkuosius palaikus Vilniaus katedroje (1931). Pertvarkė Aušros Vartų koplyčią ir naujai išdėstė joje votus. Apipavidalino monografijos Vilnius ir Vilnija (Wilno i Ziemia Wileńska) pirmą tomą (1930). Rašė dienoraštį, du jo tomai išspausdinti. Palaikė oficialiąją Lenkijos politiką Vilnijoje: pagamino „Vidurio Lietuvos“ pašto ženklų seriją, Józefui Piłsudskiui įteiktus Vilniaus raktus.

1932 m. sunkiai susirgo. Mirė ir palaidotas Bahdanave.

Daug Ruszczyco paveikslų saugoma Vilniuje, taip pat Varšuvos, Krokuvos, Maskvos, Paryžiaus muziejuose. Prie namo Pilies g. 22, kur jis gyveno 1923–1934 m., atidengta memorialinė lenta.

Ištraukos: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 251; 285-286)

T. Venclovos knygą „Vilniaus vardai“ galite įsigyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose. Čia taip pat rasite ir du leidinius, iš kurių daugiau sužinosite tiek apie J. Bulhaką, tiek apie F. Ruščicą, jų kūrybą. Pristatome žemiau. 

Jan Bulhak, „Fotografijos.Vilnius I d.“ (Lietuvos nacionalinis muziejus: Vilnius, 2012, p. 560)

Jan Bulhak, „Fotografijos. Vilnius“ (3 dalys)

Vilniuje įsikūręs prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sostinėje Janas Bulhakas pragyveno daugiau nei 30 metų. Per šį laiką autorius  įamžino Vilniaus kultūrinius įvykius, šventes, miesto istorinę raidą.

„Pirmos dvi knygos skirtos pačiam miestui – čia užfiksuoti XX a. pirmos pusės Vilniaus vaizdai, panoramos, bažnyčios. Tuo tarpu trečiasis tomas skirtas Vilniaus gyvenimui – J. Bulhakas gavo užsakymus fotografuoti lenkų atėjimą, jų vadus, jam vieninteliam buvo leista įamžinti karalių palaikų kasinėjimą, jis fotografo S. Batoro universiteto atkūrimo įvykius“, – knygas pristato jų sudarytoja Jūratė Gudaitė.

J. Bulhako fotografijose išlikę ne tik gerai pažįstami Vilniaus pastatai ir gatvės, bet ir įvairūs jau sunaikinti architektūros paminklai, kapinės. Autoriaus nuotraukų albumai – nepaprastai gražus ir vertingas palikimas Vilniui, fotografo mylimam miestui, kuriam paskyrė darbingiausius savo gyvenimo metus.

Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.  

Jan Bulhak, „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ (Lietuvos nacionalinis muziejus: Vilnius, 2014, p. 376)

Jan Bulhak,„Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“

Ferdinardas Ruščicas – dailininkas, profesorius, nusipelnęs Vilniaus visuomenės veikėjas. „Dvidešimt šešeri metai su Ruščicu“ leidžia pažvelgti į šios iškilios asmenybės gyvenimą, pasiekimus. Knygą papildo Jano Bulhako, lenkų fotografo, ilgą laiką gyvenusio Vilniuje, asmenybės refleksijos bei kūrinys „Fotografo kelionės žodžiu ir vaizdu“, pasakojantis apie Vilniaus miestą bei jo apylinkes.

Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.