Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Jonas Jurašas1936
Lietuvos teatro režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Jonas Jurašas1936
Lietuvos teatro režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Biografija ir kūryba

Jonas Jurašas (g. 1936 m. birželio 19 d. Panevėžyje) – Lietuvos teatro režisierius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.

1964 m. baigė Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1967 – 1972 m. Kauno dramos teatro vyr. režisierius. Atleistas iš pareigų dėl politinių motyvų. Statė spektaklius Lietuvos rusų dramos teatre, Šiaulių dramos teatre, Lietuvos dramos teatre. Dėl kūrybinės laisvės suvaržymų su žmona 1974 m. nusprendė emigruoti. Nuo to laiko gyveno Austrijoje, Vokietijoje, JAV. Statė spektaklius JAV, Japonijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Kanadoje. JAV ir Kanados aukštosiose mokyklose buvo kviestiniu profesoriumi. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatė spektaklių Kauno dramos teatre ir Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

2006 m. pelnė Gedimino ordino Karininko kryžių. 2009 m. tapo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. 2011 m. ir 2015 m. apdovanotas Fortūna. 2016 m. pelnė Kauno miesto savivaldybės Santakos I laipsnio garbės ženklą ir LR Kultūros ministerijos garbės ženklą. 2021 m. pelnė Auksinę Teatro Rūtos šakelę. 2022 m. apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi.

Apie režisierių sukurtas dokumentinis filmas „Jonas Jurašas. Nebaigti klavyrai“ (1990, rež. J. Javaitis). Taip pat parašyta knyga „Spektaklių ir sapnų klavyrai“ (2016, aut. Aušra Marija Sluckaitė-Jurašienė).

Parodos ir apdovanojimai

REŽISUOTI SPEKTAKLIAI

  • 1963 – A. Volodinas „Paskyrimas“ (Lietuvos valstybinis rusų dramos teatras)
  • 1966 – A. Arkanovas, G. Gorinas „Žiūrėk, Europa“ (Šiaulių dramos teatras)
  • 1967 – S. Mrożekas „Tango“ (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1967 – L. Zorinas „Varšuvos melodija“ (Lietuvos valstybinis akademinis dramos teatras, po pirmo sezono uždraustas rodyti)
  • 1968 – M. Baidžijevas „Dvikova“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1968 – K. Saja „Mamutų medžioklė“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1968 – M. Bulgakovas „Moljeras“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1970 – M. Šatrovas „Bolševikai“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1970 – K. Saja „Šventežeris“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1970 – J. Glinskis „Grasos namai“ (Kauno valstybinis dramos teatras, cenzūros pakeistas)
  • 1971 – V. Šekspyras „Makbetas“ (teatras „Sovremennik“, Maskva, Rusija, uždraustas rodyti)
  • 1971 –„Motinos laukas“ pagal Č. Aitmatovą (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 1972 – J. Grušas „Barbora Radvilaitė“ (Kauno valstybinis dramos teatras, cenzūros pakeistas)
  • 1976 – A. Almarikas „Rytai–Vakarai“ (Hartman Conservatory Theater, Stamfordas, JAV)
  • 1977 – V. Šekspyras „Makbetas“ (teatras „La Mama e.t.c.“, Niujorkas)
  • 1978 – J. Glinskis „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“ (Theater for the New City, Niujorkas)
  • 1979 – S. Beketas „Lošimo pabaiga“ (Trinity Square Repertory Theater, Providansas, JAV)
  • 1980 – N. Erdmanas „Savižudis“ (Trinity Square Repertory Theater“ Providance, teatras „Anta“, Brodvėjus, Niujorkas)
  • 1981 – F. Kromelinkas „Kilnusis apgautas vyras“ (Yale Repertory Company, Niu Heivenas, JAV)
  • 1981 – M. Rasa (A.M.Sluckaitė) „Zekai“ (Theater for the New City, Niujorkas, JAV)
  • 1984–  Čechovas „Trys seserys“ (Tadashi Suzuki Company, tarptautinis Togos festivalis, Japonija)
  • 1986– „Choristė ir perėjūnas“ pagal A. Čechovą ir  Nabokovą (kultūros centras „Gasteig“, salė „Black Box“ Miunchenas, Vokietija)
  • 1986 –  Meterlinkas „Princesė Malena“ (Nyderlandų nacionalinis teatras, Gentas, Olandija)
  • 1989– „Idiotas“ pagal  Dostojevskį (Dallas Theater Centre, Dalasas, Trinity Square Repertory Theater)
  • 1990– A. M. Sluckaitė „Smėlio klavyrai“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1991 –  Pinteris „Kalnų kalba“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1992 –  Dorfmanas „Mirtis ir mergelė“ (Kauno valstybinis akademinis dramos teatras)
  • 1993– A. Dorfmanas „Mirtis ir mergelė“ (The Canadian Stage Company“, Torontas)
  • 1994 – V. Šekspyras „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Rutgerso universiteto Menų centras, Niubrunsvikas, JAV)
  • 1995 – L. Andrejevas „Tas, kuriam skaldo antausius“ (Vašingtono universiteto teatras, Sietlas, JAV)
  • 1996 – A. M. Sluckaitė „Marina: sielos valanda“ (HB Playwrights Studio, Niujorkas, JAV)
  • 1997–  Verdis „Aida“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • 1997 – pagal Ž. K. Grumbergą,  Kribusą „Žydiškos istorijos: Paryžius–Briuselis“ (Ubu Repertory Theater, Niujorkas, JAV)
  • 2000–  Kutavičius „Lokys“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • 2003 – A. Milleris „Kaina“ (Banyan teatras. Sarasota, JAV)
  • 2004 – „Lady M“ pagal V. Šekspyrą (Ohajo universiteto teatras. Toledas, JAV)
  • 2006 – R. Ritchie „Atminties sodas“ (Backlot Arts teatras, Sarasota, JAV)
  • 2007 – C. W. Gluckas „Orfėjas ir Euridikė“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • 2009 – A. Ponchielli „Lietuviai“ (Lietuvos Nacionalinis operos ir baleto teatras)
  • 2009 – J. P. Shanley „Dvejonė“ (XI tarptautinis festivalis Naujosios dramos akcija, Vilnius)
  • 2010 – A.M Sluckaitė pagal Jeaną Anouilhį „Antigonė Sibire“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2011 – S. Oksanen „Apsivalymas“ (Kauno valstybinis dramos teatras)
  • 2012– A.M. Sluckaitė pagal Antaną Škėmą „Balta drobulė“ (Kauno nacionalinis dramos teatras)
  • 2014 – A.M. Sluckaitė pagal Juozą Grušą „Barbora“ (Kauno nacionalinis dramos teatras)
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!