„Mano fėjų herbariumas“ | Pranešimo spaudai nuotr.

Nacionalinio Kauno dramos teatro šimtojo sezono gruodis – itin kūrybiškas ir žiūrovus nustebins net trimis labai skirtingomis premjeromis: spektakliu šeimai „Mano fėjų herbariumas“, atveriančiu tikrojo nemirtingumo paslaptis, intelektualia komedija „Panika“, atkreipiančia dėmesį į šiandienos vyrų krizes, ir muzikiniu koliažu, skirtu šiuolaikiškai pristatyti kompozitorių Juozą Naujalį.

Nemirtingumo eliksyro paieškos

Artėjančias metų šventes Nacionalinis Kauno dramos teatras pasitinka gruodžio 7, 8 ir 19 dienomis, kviesdamas mažuosius žiūrovus ir jų artimuosius į spektaklį „Mano fėjų herbariumas“ pagal prancūzų autorių Benjamin‘o Lacombe ir Sebastien‘o Perez‘o knygą „Fėjų herbariumas“. Dviejų garsių kūrėjų tandemo stiprybė – originalus Sebastien‘o Perez‘o pasakojimas ir savito, išskirtinio braižo Benjamin‘o Lacombe iliustracijos. Knygoje aprašomą botaniko kelionę į ypatingąjį mišką ir susidūrimą su paslaptingomis gyvybėmis scenai adaptavo poetė ir dramaturgė Daiva Čepauskaitė, o iliustracijos ir vaizdiniai įkvėpė spektaklio režisierių Povilą Makauską pačiam sukurti individualią scenografiją, pasitelkiant dar dviejų kūrėjų išmonę ir vaizduotę – Alisos Rūtos Stravinskaitės grafikos piešinius bei Oliwia‘os Szanajca‘os-Kossakowska‘os kurtas animuotas vaizdo projekcijas. Įdomu tai, kad šios Lietuvoje neišleistos knygos inscenizacija yra pirmoji teatro scenoje ir vyksta Kaune.

Spektaklyje kalbama apie nematomą fėjų ir augalų pasaulį. Jaunas mokslininkas Aleksandras ieško nemirtingumo paslapties Broseljandės miške: nuo ryto iki vakaro jis stebi įvairius augalus, tiria jų gydomąsias savybes, kol vieną dieną aptinka… juose gyvenančias būtybes. Prieš mokslininko akis ima vertis neįtikėtinas, stebuklingas fėjų pasaulis, kurį šis stoja ginti. „Vienoje scenoje botanikas Aleksandras sako: „Aš pasilikau miške mokytis tos vienintelės kalbos, kuria susikalba vėjas su žvaigždėm, lietus su žole“. Ši botaniko kelionė yra ir kelionė į save, savęs pažinimas. Mūsų dienomis žmonija yra priėjusi kritinę stadiją, niokoja gamtą, ši virsta komercinių, ekonominių įgeidžių šaltiniu. Paradoksalu, bet paskutiniu metu biologinių rūšių daugiau sunaikinama, negu atrandama. Tuo pačiu įvairios mokslo sritys – medicina, genetika – atkakliai ieško nemirtingumo paslapties. Mes spektaklyje sakome, kad nemirtingumas – tai bitė. Juk žinoma, kad žmonija be bičių išgyventų tik ketverius metus. Atrodo, kad gyvename katastrofos nuojautos būsenoje, nežinodami, ar gamta neatsisuks prieš mus. Ir įdomiausia, kad už gamtą šiandien aktyviai kovoja būtent vaikai, tarsi rūpindamiesi, kas jiems bus palikta. Man regis, esminė spektaklio žinutė yra vyresnio mokslininko Aleksandro išmintis, kai jis akimis salėje ieško vaikų, kurie susidomėtų fėjų pasauliu ir saugotų jų paslaptį“, – sako režisierius Povilas Makauskas.

Kostiumus spektakliui kuria dailininkė Dominyka Kačonaitė, muziką – kompozitorė Gabija Gaigalaitė. Spektaklyje vaidina aktoriai Saulius Čiučelis, Martyna Gedvilaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Inga Mikutavičiūtė, Fausta Semionovaitė, Albinas Budnikas, Edgaras Žemaitis, Gintautas Bejeris. Gruodžio 8 d. spektaklis rodomas su surtitrais lietuvių kalba – pritaikytas kurtiesiems ir neprigirdintiesiems žiūrovams.

Kai vyriškumo pradas lūžta

Premjera „Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mikos Myllyaho to paties pavadinimo pjesę. Jis kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir kartu rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo kaip socialinio antspaudo problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima? Kokius reikalavimus jiems kelia šis laikmetis?

Režisierė Kamilė Gudmonaitė, savo darbuose laužanti visuomenės primetamus „normalumo“ stereotipus, žada ne tik lengvai absurdišką komediją, bet ir atkreipia dėmesį į aktualias socialinio gyvenimo įtampas. „Nors Mika Myllyaho pabrėžia, kad pjesėje analizuojama vyriškumo problematika, esu įsitikinusi, kad vidinėms krizėms lyties nėra: trys personažai yra mūsų dienų žmonės, kurie, nepaisydami sėkmingos karjeros, pripažinimo ir „normalių“ santykių šeimoje, vis tik susiduria su psichologinėmis problemomis, kurias karštligiškai bando spręsti pasitelkdami meditaciją, psichoterapiją, sportą ir kitas praktikas. Jie nežino, kaip kalbėtis, kaip įvardinti savo jausmus, vieno personažo žodžiais kalbant, „klampoja per vyriškumo pelkę ir visą gyvenimą bėga – nuo savęs, savo jausmų, ir jų akis pamažu aptraukia liūdesys“. Spektaklyje taip pat kalbama apie psichinę sveikatą, jame dera Rytų filosofija ir Vakarų pasaulio realybė, ieškoma laisvės – nuo proto, psichologinių problemų, netgi nuolatinio bandymo „kažką išsigydyti“, – vardina režisierė Kamilė Gudmonaitė.

Scenografijos ir kostiumų dailininkė – Barbora Šulniūtė, vaizdo projekcijų autoriai – Barbora Šulniūtė ir Jonas Litvinas. Veikėjus įkūnija aktoriai Mantas Zemleckas (Maksas), Gytis Laskovas (Leo), Vaidas Maršalka (Jonis). Spektaklio premjera – 2019 m. gruodžio 18, 19 ir 20 d. Rūtos salėje.

„Panika“ | Pranešimo spaudai nuotr.

Muzikinis koliažas apie Juozą Naujalį

Kaip įdomiai ir įtaigiai scenoje prabilti apie chrestomatinę asmenybę: vargonininką, kompozitorių pedagogą ir choro dirigentą Juozą Naujalį? Šiam kūrybiniam eksperimentui ryžosi režisierius Agnius Jankevičius. Artėjanti premjera – bendras VšĮ „Raudondvario dvaras“ Menų inkubatoriaus ir NKDT projektas, skirtas J. Naujalio 150-osioms metinėms. Pirmasis pasirodymas vyks gruodžio viduryje Menų inkubatoriuje Raudondvaryje.

Pasak Agniaus Jankevičiaus, kompozitoriaus gyvenimo faktus būtų galima papasakoti per kelioliką minučių – amžininkai jį atsimena dirbantį, bet ne ryškiai save reprezentuojantį. Nepaisant to, režisierius surado raktą į šio neeilinio žmogaus istoriją ir realius biografijos faktus apipynė fantazijomis, sukurdamas muzikinį pasakojimą-koliažą. „Juozas Naujalis nėra vaikščiojantis nuotykis kaip kiti didieji mūsų kultūros atstovai – I. Simonaitytė, J. Herbačiauskas, K. Binkis, jis – tylus, uždaras žmogus, bet unikalus edukatorius. Tai labiausiai sudomino. Suburtas lietuviškas choras gatvės vaikams sulenkėjusiame Kaune tapo tiltu į pirmąją 1924 m. Dainų šventę. Naujalio tikėjimas, jog talentas – tai misija ir jo aštrūs santykiai su tais, kurie tą talentą bandė nusavinti, lėmė norą šią asmenybę parodyti kiek kitoje, ne chrestomatinėje šviesoje. Man jo kūryba ir muzika, sklidusi ir už Atlanto, šią asmenybę atskleidė visiškai naujai ir be galo įdomiai. Esame parengę netikėtų momentų ir muzikinių kūrinių“, – sako A. Jankevičius.

Edukaciniame vyresniųjų klasių moksleiviams skirtame spektaklyje išvysime jaunuosius teatro aktorius Saulę Sakalauskaitę, Gretą Šepliakovaitę, Kamilę Lebedytę, Robertą Sirgedaitę, Mantą Bendžių, Motiejų Ivanauską, Deividą Breivę ir Povilą Jatkevičių.

Pranešimo spaudai nuotr.