Sakalų bei kitų plėšriųjų paukščių dresavimas, auginimas ir veisimas | Unsplash.com nuotr.

Dažnai keliautojai, pakerėti įspūdingų architektūrinių paminklų, nacionalinių parkų ir muziejų, nedaug laiko skiria lankomo krašto tradicijoms bei paveldui patyrinėti. O juk tai gali paversti kelionę daug įdomesne patirtimi: paskatinti išbandyti naujas veiklas, sudalyvauti tradicinėje šventėje, pažintiniuose turuose ar gaminimo kursuose. „Vilniaus galerija“ kviečia skaityti apie  „Unesco“ nematerialaus paveldo sąrašą Italijoje, daugiau sužinoti apie šią šalį bei į kelionių planus įtraukti išskirtinių užsiėmimų.

5. Sakalų dresavimas, auginimas ir veisimas

Sakalų auginimas apima plėšriųju paukščių, įskaitant sakalus, vanagus ir pelėdas, prisijaukinimą, dresūrą, priežiūrą ir su tuo susijusias bendruomenės tradicijas. Jų esmė – nepaprastas žmogaus ir paukščio ryšys. Nors pradžioje sakalininkystė naudota kaip medžioklės būdas, šiandien tai labiau susiję su gamtos saugojimu, kultūriniu paveldu ir bendruomenių susitelkimu. Visoje Italijoje galima rasti su sakalininkyste susijusių muziejų, tikrai verta išbandyti įvairias pamokas bei pažintinius, su sakalininkyste susijusius turus.

4. Kremonos mieste paplitęs tradicinis smuikų gamybos ir restauravimo amatas

Kremona – Italijos šiaurėje, Lombardijoje, esantis Italijos miestas, žymus savo muzikos istorija ir tradicijomis, o ypač – smuikų, altų, violončelių ir kontrabosų gamyba bei restauracija. Norintieji įvaldyti šį amatą mokosi specializuotose mokyklose, kuriose itin svarbus mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšys. Smuiko gamintojas per metus sukonstruoja nuo trijų iki šešių instrumentų, rankomis formuodamas ir surinkdamas daugiau nei 70 medžio gabalėlių. Tam reikia ypatingų žinių ir įgūdžių – juk konstruojant instrumentą privalu atsižvelgti į akustines jo savybes. Kiekvienais metais mieste rengiama smuikų gaminimo „olimpiada“, pavadinta Antonio Stradivari vardu, kur varžosi geriausi instrumentų meistrai. Jei vyksite į Lombardiją ir mylite muziką,  būtinai užsukite į Kremoną.

3. Viduržemio jūros dieta

Viduržemio jūros dieta paplitusi Kipre, Kroatijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Italijoje, Maroke ir Portugalijoje. Iš tiesų, tai ne tik būdas sveikai maitintis, bet ir išvardintose šalyse ypač paplitusi tradicija susitikti, bendrauti ir stiprinti šeimos ar bendruomenės ryšius. Vakarienė ar pietūs šiose šalyse dažniausiai trunka gana ilgai, dalyvauja visa šeima, skiriama daug dėmesio valgio paruošimo būdui, dalinamasi receptais. Tyrimai rodo, kad Viduržemio jūros dieta besimaitinantys žmonės dažniausiai gyvena ilgiau nei kituose regionuose, serga mažiau ir rečiau turi viršsvorio. Kokia šio maitinimosi būdo paslaptis? Iš tiesų, nereikia laikytis ypatingų apribojimų, užtenka naudoti daug augalinio maisto, alyvuogių aliejaus, jūros gėrybių, prieskoninių augalų ir grūdinių produktų. Ne paslaptis ir tai, kad Viduržemio jūros dieta besimaitinantys žmonės nevengia taurės vyno. Planuojate ateityje lankytis Italijoje? Užsirašykite į vienos dienos gaminimo kursus ir išmokite pasigaminti sveikus bei skanius itališkus patiekalus – tai tikrai bus viena įsimintiniausių kelionės veiklų!

Viduržemio jūros virtuvės ingridientai | pixabay.com nuotr.

2. Marionečių lėlių operos

Apie šią, į nematerialaus paveldo sąrašą įtrauktą tradiciją reikėtų žinoti tiems, kurie planuoja lankytis Sicilijoje. Būtent čia prasidėjo ir išpopuliarėjo įdomi itališka tradicija – marionečių lėlių operos (italų k. opera dei pupi). Nors modernioji sicilietiškų lėlių operų versija gimė XIX amžiuje, jos ištakos siekia XV amžių, kuomet marionetės buvo įprasta viduramžių pramoga. Dažnai šios lėlės vilki specialiai joms sukurtus šarvus, tačiau jie apsaugo ne visuomet. Pasirodymų metu lėlės gali būti „sužeidžiamos“, tuomet iš jų žaizdų pasipila kraujas, pagamintas iš burokėlių sulčių. Nors lankantis Palerme ar kituose Sicilijos miestuose gražiąsias lėles galima pamatyti kone kiekvienoje suvenyrų parduotuvėlėje, lėlių-marionečių operų tradicijos nyksta. Laimei, net ir išblėsus populiarumui šių autentiškų lėlių pasirodymų vis dar galima išvysti. Tad jei lankysitės Sicilijoje, nepraleiskite progos jais pasimėgauti!

Lėlės-marionetės Italijos muziejuje „Museo delle Arti e Tradizioni Popolari“. | Foto: „Vilniaus galerija“

1. Pizzaiolo tradicija

Ko gero, nei vienas nenustebs, sužinojęs, kad į „Unesco“ nematerialaus paveldo sąrašą patenka ir su itališka pica susijusios tradicijos. O skaniausią picą Italijoje vienareikšmiškai galima rasti Neapolyje. Būtent čia susiformavo praktika, apimanti tešlos paruošimą, iš filmų puikiai pažįstamus picų kepėjų sukamuosius judesius, naudojamus formuojant picos padą, bei kepimą krosnyje, kūrenamoje malkomis. Pačių Pizzaioli (picų kepėjų) amatas praeityje buvo perduodamas iš kartos į kartą, o picų gaminimas, praskaidrinamas įvairiomis istorijomis bei dainomis, buvo svarbus Neapolio rajonų dirbančiųjų klasės vakarienės atributas. Mylintiems maistą tikrai verta išbandyti gausią šio gardumyno gaminimo kursų įvairovę bei savo rankomis pagaminti tikrą itališką picą.