Edmundas Saladžius: „Tą pačią naktį“
1989–1992 m. sukurti linoraižiniai iš ciklo „Tą pačią naktį“ – vieni ryškiausių Saladžiaus socialinės grafikos pavyzdžių. Anot menininko, ciklas buvo sukurtas kaip pagarbos ženklas žmonėms, budėjusiems ir žuvusiems prie Vilniaus televizijos bokšto Sausio 13-ąją. Taip pat ir kariams, kritusiems dar netvirtos valstybės pasienyje. Permainų laikotarpį lydinčią grėsmės nuojautą ir džiaugsmą dėl atgimstančios valstybės menininkas pirmiausia norėjo perteikti spalvomis – grynomis ir aitriomis, kaip ir pati ilgai nutylėta istorinė tiesa. Žvilgsnį prikaustančios, provokuojančios figūros atskleidžia Saladžiaus kaip talentingo piešėjo meistriškumą. Atrodo, kad juoda spalva slepia ne baltą popierių, o iš to permainingo laikotarpio išnyrančias fantazijų chimeras.
MO muziejuje veiks iki liepos 13 d.
„Mekas mirksi geriau“
Avangardinio kino kūrėjas, poetas Jonas Mekas (1922–2019) turėjo neįtikėtiną savybę atsidurti ten, kur nereikšmingi kasdieniai susitikimai virsdavo istorija. Meko susitikimus su tuometinėmis meno ir popkultūros žvaigždėmis liudija ne tik jo filmai, bet ir filmų kadrai – XX amžiaus pabaigoje menininkas juos ėmė eksponuoti kaip savarankišką kūrybos dalį. Dalis šių kadrų tapo MO kolekcijos dalimi ir dabar pristatomi lankytojams parodoje „Mekas mirksi geriau“. Meko žvilgsnis ieško ne kultinių asmenų ar reikšmingų monumentų, jo kamera nukreipta į draugus – trapius ir pažeidžiamus artimus žmones. Mirksėjimą pats Mekas įvardina kaip komunikacijos būdą, kuris gali įgyti daugybę prasmių – išreikšti pritarimą ar pasipiktinimą, pasišlykštėjimą ar susižavėjimą. Būtent mirksėdamas siurrealizmo žvaigždė Salvadoras Dalí imasi provokuoti Meką bendrų hepeningų metu. Modernisto Dalí ir postmodernizmui atstovaujančio Meko susimirksėjimas simbolizuoja, kad Dalí laikas jau praėjo, o naujojo avangardo žvaigždė Mekas mirksi geriau.
„MO muziejuje“ veikia iki rugpjūčio 16 d.
„Vladas Žilius (1939–2012): atminties spalvos“
Vladas Žilius – ryški netolimos epochos figūra. Nauji V. Žiliaus kūriniai netelpa į griežtus stilistinius rėmus, balansuoja ties abstraktaus ekspresionizmo riba. Išorinė dailininko kūrinių maniera išlaisvėjo, bet kompozicijos ir formos požiūriu – liko suvaldyta. Abstraktaus, optinio ir pop meno idėjos, plėtotos ankstyvoje V. Žiliaus grafinėje kūryboje ir ypač knygų iliustracijose, pastūmėjo jį link tapybos. Parodoje ryškinama simbolinė jungtis, nusakanti kardinalų perėjimą nuo grafinės raiškos link ekspresyvios ir spontaniškos tapybos, ištransliuojančios galingą kūrybinį menininko potencialą.
LDM Vytauto Kasiulio dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 30 d.
Rūta Junevičiūtė: „Aisopika“
Rūtos Junevičiūtės paroda „Aisopika“ remiasi senovės graikų pasakėtininko Ezopo (Aisōpos) vardu. Joje menininkė iš jaunosios kartos perspektyvos žvelgia į daugialypę kultūrinę Ezopo kalbos reikšmę, susieja ją su skirtingų kartų ryšiais, adaptavimosi, komunikacijos ir įtampos įveikos formomis. Įgyvendindama parodos sumanymą, R. Junevičiūtė pakvietė bendradarbiauti architektą Justiną Dūdėną, dizainerę Gailę Pranckūnaitę, menininkę Anastasiją Sosunovą ir choreografę Grėtę Šmitaitę, kurie, atliepdami autorės idėją, pasiūlė ekspozicijos erdvinį ir grafinį modelį bei literatūrinius tekstus, susijungiančius į daugiaplanę visumą su parodoje pristatomu R. Junevičiūtės videofilmu Stendalio sindromas (2020).
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki birželio 28 d.
Linas Leonas Katinas: „Raudona krisdama virsta balta“
Paroda „Raudona krisdama virsta balta“ kviečia pažvelgti į L. Katino mundus imaginalis – įsivaizduojamą pasaulį, kuriame kasdienybės, istorijos, individualios pasaulėjautos atšvaitai susipina su mitais, archetipais ir simboliais. Kaip paukščio lizdas L. Katino tapybos pasaulis konstruojamas iš jo aplinkos medžiagų, kliaujantis vidinės nuojautos diktuojama struktūra. Jo kūryba naudojasi abstrakcijos, tašizmo ir kai kuriais konceptualaus meno kalbos principais, tačiau tuo pačiu yra neatsiejama nuo architektūros, teatro ir kino srityse įgyto erdvinio-struktūrinio mąstymo.
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki liepos 26 d.
Nauja Lietuvos dailės ekspozicija
Pasakojime, suskirstytame į teminius skyrius „Sprogimas“, „Modernizacijos projektai“, „Krizė ir maištas“, „Virsmas“ ir „Šiuolaikybė: kritika ir vaizduotė“, modernus ir šiuolaikinis Lietuvos menas atsiskleidžia XX a. II pusės – XXI a. politinių, socialinių ir kultūrinių šalies ir pasaulio įvykių kontekste. Žvilgsnio centre – modernybės pasaulėvaizdis, jo atspindys prieštaravimų kupiname sovietmečio Lietuvos meniniame gyvenime ir dailės kūriniuose bei transformacija po nepriklausomybės atgavimo plačiai išsiskleidusiame šiuolaikiniame mene. Rodoma virš 150-ties įvairių kartų Lietuvos ir egzilio dailininkų kūryba – tapyba, skulptūra, grafika, fotografija, tekstilė, objektai, instaliacijos, videomenas, kino filmai kt., tarp jų ir mažai žiūrovams žinomi, retai matomi eksponatai.
Nacionalinėje dailės galerijoje veiks iki 2029 m. gruodžio 30 d.
Andrius Zakarauskas: „Stories From Before"
Parodoje pristatomuose naujausiuose darbuose A. Zakarauskas jungia daugiafigūres scenas, peizažo (gamtovaizdžio ir miestovaizdžio) elementus, fiktyvius reginius ir abstrakčias detales į daugiaplanes kompozicijas. Paveikslai konstruojami derinant apgalvotus ir spontaniškus, tarsi atsitiktinius efektus, apimtinius pavidalus ir abstrahuotas, suplokštintas, sudekoratyvintas formas, realistinę vaizduoseną ir reprodukuotus medijuotus atvaizdus. Skambių spalvų plotai ir skirtingų formų bei tekstūrų prisodrintos, vizualiai turtingos drobės žymi atsinaujinusią menininko tapybinę kalbą ir ekspozicijoje kartu veikia kaip stiprūs emocijų katalizatoriai.
Radvilų rūmuose veiks iki birželio 12 d.
„Ukrainos civilizacijos. Nuo Tripolės kultūros, skitų aukso iki Maidano“
Pirmą kartą Lietuvoje eksponuojama daugiau kaip 80 originalių artefaktų iš Ukrainos nacionalinio istorijos muziejaus rinkinio. Galima susipažinti su šios žemės istorija ir kultūra – nuo akmens ir bronzos amžių iki nesenų įvykių revoliuciniame Maidane. Ikirašytinę Ukrainos istoriją pristato Tripolės kultūros antropomorfinės plastikos pavyzdžiai, bronzos epochos unikalus kalendorius, pirmųjų istoriškai užfiksuotų tautų, gyvenančių Ukrainos teritorijoje – kimerų, skitų, sarmatų, gotų, hunų, antų – paveldas. Ypatingo dėmesio verti visame pasaulyje žinomi senojo meno šedevrai iš skitų vadų pilkapių. Kijevo Rusios epochai atstovauja plataus spektro archeologiniai radiniai – nuo buitinių daiktų iki juvelyrinių papuošalų ir krikščionių kulto reikmenų, kuriuos pagamino Kijevo Rusios ir Bizantijos meistrai.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki liepos 12 d.
„Kai aristokratai kūrė madą. XVIII–XXI a.“
Paroda skirta trims mados šimtmečiams, per kuriuos valdančioji klasė – aristokratija – formavo mados sampratą ir darė įtaką mados raidai. Pirma parodos dalis skirta absoliutizmo epochai, įsitvirtinusiai Prancūzijoje XVIII a., ir rokoko stiliui, neatsiejamam nuo karaliaus rūmų kultūros ir tenkinusiam pirmosios rūmų damos, Liudviko XV favoritės markizės de Pompadur asmeninius poreikius. Parodoje pristatoma ir Napoleono valdymo epocha – vienas svarbiausių laikotarpių, kai aristokratija darė ypač didelį poveikį mados pasauliui. Dar viena parodos dalis skirta Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijų aprangai. Dalis ekspozicijos skirta Rusijos imperijai, kurios sudėtyje buvo ir Lietuva.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki 2021 m. sausio 21 d.
Juozas Galkus: „Ne tik gatvei…“
Juozas Galkus – vienas ryškiausių plakato žanro atstovų, XX a. antrojoje pusėje meninėmis inovacijomis spartinęs modernėjimo procesus, padėjęs formuoti lietuviško plakato mokyklą, atstovavęs Lietuvos menui svarbiose tarptautinėse parodose. Daugelis jo plakatų ir šiandien neprarado aktualumo. J. Galkus sukūrė per 500 plakatų, iš kurių maždaug penktadalis rodomas parodoje. Pristatyta kolekcija siekiama atspindėti dailininko kūrybinės raiškos įvairovę bei žanro gyvybingumą, padėjusį sudėtingomis sąlygomis pasiekti aukštą meninį lygį. Greta spausdintų plakatų pristatomi originalūs guašu atlikti plakatų projektai, geriau perteikiantys autentiškus autoriaus braižo ypatumus: spalvos kokybę, piešinio niuansus.
Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje veiks iki liepos 31 d.
Aleksandras Vasiljevas: „XX amžiaus mados šedevrai“
Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Aleksandro Vasiljevo fondu, rengia jau dvyliktą žymaus mados istoriko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos parodą. Ji skirta pasaulinės mados šimtmečiui. Apžiūrėdami parodą, lankytojai galės stebėti didžiulius mados pokyčius, įvykusius per visą XX amžių. Ekspozicija padalinta į skyrius, atspindinčius svarbiausius mados raidos momentus. Iš viso parodoje pristatoma šimtas modelių vyriškų ir moteriškų drabužių, taip pat iki trijų šimtų aksesuarų, fotografijų ir portretų.
Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 30 d.
Margaritos Macijauskienė: „Džiazuojantys sodai“
Tautodailininkė M. Macijauskienė šiaudinių puošmenų kūrėjų gretose sukasi keletą dešimtmečių, jos kurti šiaudiniai sodai bei kalėdinės eglutės žaisliukai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais. „Sodų vėrimo procese svarbiausia – intuicija ir tikslumas. Koks bus dirbinys, aiškėja ilgas valandas „auginant“ šiaudinę kompoziciją. Simetrijai išlaikyti itin svarbu šiaudelių paruošimas – jie turi būti visi kaip vienas – vienodo ilgio, storio ir spalvos. Jei vasaros pabaigoje pražiopsosi momentą, kai javai įgauna gražiausią auksinę spalvą, teks laukti kitų metų žaliavai rinkti“, – kūrybos subtilybėmis dalijasi M. Macijauskienė.
LDM Jono Šliūpo memorialinėje sodyboje Palangoje veiks iki liepos 27 d.
„Nesusitaikę“
Paroda „Nesusitaikę“ skirta Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Pirmoji parodos dalis pristato pasipriešinimo sovietinei okupacijai apraiškas. Tai pogrindyje leista Lietuvos katalikų bažnyčios kronika, kunigų įkurtas Katalikų komitetas tikinčiųjų teisėms ginti, už žmogaus teises kovojusi Helsinkio grupė ir drąsiai už šalies nepriklausomybę pasisakiusi Lietuvos laisvės lyga. Antroje parodos dalyje, pavadintoje „Laisvėjimas“, pristatoma 1987 m. prasidėjusi Lietuvos Atgimimo istorija, kai per šalį nuvilnijo akcijos už politinių kalinių išlaisvinimą ir krašto ekologiją, sudundėjo „Roko maršas“ ir sugriaudėjo Persitvarkymo Sąjūdžio organizuoti masiniai mitingai, lydėję į valstybingumo atkūrimą – Kovo 11-ąją. Trečioje parodos dalyje „Laisvė“ pasakojama apie pirmus skausmingus ir sunkius, tačiau kartu ir džiugius valstybės pagrindų kūrimo žingsnius, kol buvo pasiekta visiška nepriklausomybė, kai 1993 metų rugpjūtį iš Lietuvos išvyko paskutinis sovietų armijos dalinys.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje veiks iki rugsėjo 13 d.
„Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“
Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė teigia, jog šia paroda siekiama deramai pagerbti sukilėlius, drauge įprasminant vertybinį jų pasirinkimą – kovą už laisvę: „Lankytojai susipažins su tais vyrais ir jaunuoliais, kurie šiandieną tapo sukilimo simboliais. Per šias asmenybes atsiskleis istorinis sukilimo kontekstas, sukilimo dalyvių tikslai bei lūkesčiai. Ne mažiau svarbu atskleisti ir asmenines šių sukilėlių istorijas, suteikti galimybę suprasti jų išgyvenimus ir priartėti prie jų. Parodos pasakojimas bus vystomas pasitelkiant ne tik įprastas, bet kartu ir interaktyvias priemones, įspūdį sustiprins autentiška erdvė.“ Didelę dalį neeilinėje aplinkoje veiksiančios parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių veido atspaudas.
Buvusioje politinių kalinių areštinėje nr. 14 veikia iki gegužės 31 d.
„200 batų – 700 metų“
Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veikianti paroda atskleidžia, ką nuo XII iki XVIII amžiaus avėjo miesto aukštuomenė ir eiliniai gyventojai, kokios buvo avalynės mados, iš kur jos atėjo, kas darė joms įtaką. Kiekvienas eksponatas pasakoja apie to meto Gdansko, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Kernavės gyventojų įpročius ir pomėgius, statusą, sunkius laikus ir meilės istorijas.
Autentiški įrankiai ir batų rekonstrukcijos pristato batsiuvio amatą ir jo evoliuciją. Kitas itin ryškus šios parodos teminis pasakojimas – vaikų avalynė, kuri kasinėjimų metu aptinkama ypač retai. Parodos lankytojas galės apžiūrėti ir pačiupinėti pagal tikrus archeologinius radinius atkurtos avalynės rekonstrukcijas, o specialių edukacinių užsiėmimų metu ir ją pasimatuoti.
Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje veiks iki gegužės 31 d.
„Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“
2020 m. kovo 11-ąją, minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma paroda „Archeologijos atodangos: nauji tyrimai Valdovų rūmuose“. Parodoje pristatomi 2019–2020 m. Valdovų rūmų požemiuose atliekant archeologinius tyrimus aptikti radiniai: XIII a. pabaigos – XIV a. keramika, juvelyriniai dirbiniai, unikalių importinės keramikos ir stiklinių taurių šukės, rytietiškos abstrakcijos šachmatų figūros ir zooarcheologinė medžiaga. Prabangūs XIII a. pabaigos – XIV a. dirbiniai, maistui naudotų gyvūnų įvairovė, rodo Vilniuje gyvenus aukšto socialinio sluoksnio asmenis ir išskirtinę pilies, kaip vienos iš svarbiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencijų, reikšmę.
Valdovų rūmuose veiks iki rugsėjo 27 d.
„Nuo Sacro iki Profano. Giorgio Baratti dailės kolekcija iš Milano“
Parodoje kultūrinei visuomenei, jaunuomenei ir užsienio svečiams pristatomas unikalus europinės dailės paveldas – garsių XIV–XVIII a. Italijos dailininkų ir skulptorių kūrinių rinkinys ir keletas kitų Europos šalių menininkų darbų. Iš viso muziejaus Tarptautinių ir nacionalinių parodų centre (500 kv. m.) rengiamoje parodoje eksponuojami 89 gotikos, renesanso ir baroko dailės kūriniai. Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais.
Valdovų rūmuose veiks iki rugsėjo 27 d.
Andrius Repšys: „4 m² laisvės“
Žemė ne tik graži, joje daugybė paradoksų ir paslėptų prasmių. Kai kurios atsiveria tik iš viršaus. Labai svarbu jas pamatyti. Būtent tai Andriui Repšiui pavyko naujausiame Lietuvos kalėjimų kiemų cikle. Šiose fotografijose lemtingai susitiko dvi panoptikinės sistemos – kalėjimas ir dronas. Tai dvi kontrolės, biovaldžios, sekimo ir žmogaus sudaiktinimo priemonės, kurios A. Repšio darbuose įgauna veidrodinių atspindžių principą ir radikaliai vizualizuoja pavergimo technikas.
Vilniaus fotografijos galerijoje veiks iki birželio 13 d.
Dalia Mikonytė: „bust“
Tai personalinė Dalios Mikonytės paroda. Pristatomuose kūriniuose vizualinėmis priemonėmis kalbama apie vėžį, subtiliai atveriant asmenines kūno ir išgyvenimo patirtis. Sudėtingos ligos akivaizdoje kinta ne tik kūnas, bet ir paties objekto kūniškoji patirtis, kuri formuojasi stebint bei fiksuojant nepažinius virsmus ir metamorfozes, sukuriančias santykį tarp identiteto ir materialumo. Autorei svarbus laikinas ir neišvengiamas kūnų materialumas, jų sekretai, žydėjimai bei mutacijos. Pavadinimas „bust” referuoja į biustą – [pranc. buste; lot. bustum – antkapinis paminklas] – skulptūros formą arba moters krūtinę. Lietuvių kalboje žodis „bust” taip pat vartojamas kaip veiksmažodžio „busti” trumpinys, skirtas pabudimui.
Prospekto galerijoje veiks iki gegužės 30 d.
Žilvians Bražukas: „Gyvenimas kaip raskladuška“
„Vaikystėje, pamenu, seneliai turėjo seną sulankstomą lovą – raskladušką. Lova buvo išties pravarti žiemos metu, kai aš ir sesuo pasilikdavome nakvoti. Mat sutalpinus dvejus vaikus tame pačiame kambaryje, šildymą tekdavo jungti tik vienam papildomam kambariui. Raskladuška tuomet buvo puiki, tačiau visą kitą laiką sulankstyta stovėdavo kažkur antresolėje.“ (Žilvians Bražukas). Jaunosios kartos menininkas Žilvinas Bražukas, naudodamasis lakoniška vaizdo ir teksto jungtimi, savo struktūra primenančia internetinius memus, kuria trumpus humoristinius ir (auto)ironiškus pasakojimus, kuriuose atsispindi autoriaus požiūris į beprasmių vaizdų perpildytą ir neretai absurdišką kasdienio gyvenimo realybę.
VDA galerijoje „Akademija“ veiks iki gegužės 30 d.
Paulius Juška: „Dėl savo eilės“
P. Juškos žmogus beveik visada yra realus asmuo, kurį menininkas nors šiek tiek pažįsta, ar bent yra kur nors matęs, kuris jam įdomus charakteriu ir kūno formomis: „Domiuosi daugiausia išore, galvoju, ką ji kalba, kuo ją galima papildyti.“ Autoriaus personažai dažniausiai yra suvargę, išsekę, apiplyšę, pusnuogiai, šiek tiek išsigandę ir pasimetę. „Savo esme tai eiliniai, paprasti žmonės, sakytume, individai – netobuli, nešventi ir visai ne herojiški, o greičiau profaniški“, – tvirtina P. Juška. Anot P. Juškos, tokį žmogų domina tik tai, kas šalia, kas lengvai pasiekiama, ką pavadintume jo eilės numeriu, vieta.
VDA galerijoje „Akademija” veiks iki gegužės pabaigos.
Mindaugas Navakas: „Porcelianas“
Parodoje „Porcelianas“ Mindaugas Navakas pristato naujausius savo objektus iš porceliano. Tyrinėdamas vieną vertingiausių keraminių medžiagų, autorius kūriniuose atveria medžiagos išraiškingumą ir estetinį rafinuotumą. Didelį dėmesį skirdamas parodos erdvei, skulptorius kuria higieniško baltumo atmosferą, taip išryškindamas didžiuosius civilizacijos pasiekimus – sanitariją bei idealiai ištobulintą porceliano gamybos technologiją. Objektai kombinuojami kartu su savas istorijas sukaupusiais rastais daiktais, taip dauginant kūrinių prasminius sluoksnius ir atveriant nuorodas į įvairius kultūrinius bei socialinius kontekstus. Parodoje susijungia preciziškos formos ir medžiagos estetika, išlaikanti Navakui būdingas metafizinės ir egzistencinės nuotaikos pajautas.
(AV17) galerijoje veiks iki birželio 20 d.
Marius Abramavičius Neboisia: „Įsivaizduoju pasaulį“
Kaip pamatyti nematomą, kaip išgirsti negirdimą? Šios fotografijos atsiranda matomoje realybėje iš vizijų ir sapnų bei gyvenimo akimirkų – stebuklingai susidedančių prieš autoriaus akis į paslapčių ornamentus. Fiziškai tai tarsi neįmanomas koliažas, kuris realiai sujungia skirtingas kultūras ir bendražmogiškas patirtis. Tai šio menininko kelionės objektyvioje ir subjektyvioje realybėje. Kiekviename kadre sutelpa du, trys, o kartais ir keturi sluoksniai iš skirtingų pasaulio vietų. Čia sutelpa Vilniaus bokštai ir Vilnelės spindesys, Kaukazo kalnai ir Irano dykumų smėlis, Norvegijos fiordai ir gėlėmis apaugusios tvoros Bretanėje. Atsitiktiniai pastebėjimai Marakešo kieme ir Andalūzijos rūmuose susijungia su snieguotais kalnais ir akmenuotu Karklės pajūriu. Kaip pamatyti nematomą, kaip išgirsti negirdimą? Apie tai ir yra ši paroda. Apie tai, kad kiekvienas savyje gali įjungti kitą matymą, kitokį regėjimą ir juo vadovautis kasdienėje realybėje.
Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ veiks iki birželio 11 d.
Antanas Dubra: „Catch Your Serotonins“
Parodoje pristatoma virš 40 iliustracijų, sukurtų 2020 m. Visas iliustracijas sieja bendra tema – psichologinė žmogaus būsena arba žmonių socialiniai santykiai. Kūriniuose apmąstomos saviizoliacijos, depresijos, nerimo ir kitos žmogaus būsenos, nestokojant saviironijos. Kitaip tariant, juokaujama rimtai, siekiant papildyti serotonino atsargas.
Pamėnkalnio galerijoje vyks iki birželio 6 d.
Rūta Eidukaitytė: „Sapnuojantys miestai“
„Miestas apkabina ir nepaleidžia. Eidama (miestu) vėl matau tą benamį, kurį mačiau google žemėlapyje, prieš atvykdama čia pirmąkart. (Juk galima matyti vaizdus (nuotraukas), kad pamatytum, kaip atrodo vieta, kur nebuvai.) Ne, ne Benamis, Kliošaras – taip gražiau. Įsivaizduoju – jis poetas, rašytojas (svajotojas), juk varto knygą arba miega. Sapnuoja. Arba ta moteris, kuri gyvena palapinėje prie upės. Tokia graži! Neįtikėtina. Kai rytais prabėgdavau pro ją ir jos palapinę, krėslą, staliuką, knygų stirtą, visada pasisveikindavom, bet prakalbinti taip ir nedrįsau. Sapne ji paskui išgelbėjo mirštančią (skęstančią) gulbę.“ (Rūta Eidukaitytė)
Dailininkų sąjungos galerijoje veiks iki gegužės 27 d.
Gvidas Raudonius: „Pasidairymai/2020“
Keramikos menas didžia dalimi yra ir amato, technologijų valdymo erdvė. Be to, tai ir fizinių pastangų reikalaujanti kūrybos sritis. Nors molio apsuptyje dailininkas darbuojasi jau virš 40 metų, kaskart tenka išradinėti, bandyti, ieškoti gimusiai meninei idėjai tinkamiausios medžiaginės išraiškos. Viskas kiekvieną kartą vėl prasideda iš pradžių.
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki birželio 5 d.
Laima Bazienė: „Formų labirintuose“
Tai antroji individuali keramikės ir skulptorės Laimos Bazienės paroda, kurioje eksponuojami per pastaruosius kelerius metus sukurti darbai. Menininkė kviečia žiūrovus pakeliauti jos kuriamų formų labirintais, pasinerti į žmogaus pasąmonės vizijas, stebėti iš istorinės praeities atodangų iškylančius paslaptingus statinius. Autorė parodai pasirinko klaidaus, tačiau turinčio išėjimą labirinto įvaizdį, įprasminantį dvasinės esybės paieškas ir išėjimo iš tamsos kelią.
LDS Šv. Jono gatvės galerijoje veiks iki birželio 5 d.
10-oji tarptautinė mažosios grafikos trienalė „Vilnius 2020“
Parodoje eksponuojami 81 autoriaus darbai, iš 19 pasaulio šalių, ypač daug dalyvių iš Švedijos, Lenkijos, Japonijos, Belgijos; renginyje aktyviai dalyvauja ir Lietuvos menininkai. Parodoje akivaizdi technikų, žanrų ir stilių įvairovė: nuo figūrinių iki abstrakčių, nuo ekspresyvių iki minimalistinių, nuo iliustratyvių iki konceptualių darbų, nuo fantastinių iki meno klasikos įvaizdžių, nuo dramatiškų iki komiškų motyvų. Šią įvairovę tarytum apibendrina dominuojančio žmogaus įvaizdžio variacijos. Gausus grafikos technikų spektras iliustruoja tiek tradicinių, tiek ir naujųjų kūrybos formų aktualumą, eksperimento ir techninio konceptualumo svarbą.
VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ vyks iki gegužės 30 d.
Monika Radžiūnaitė: „Hyperlink“
Monikos Radžiūnaitės tapybos paroda yra apie tinklų atvėrimą, apie jungtis su istorija ir jos aidų išsikreipimą, apie daugiasluoksnį kultūros mišinį, mus pasiekiantį dabartimi. Tapybos kūriniuose esantys „hipersaitai“ žiūrovą veda į vaizdų kūno vidų, į platų informacinį organizmą. Menininkė skrosdama istorijas ir tekstus, kaip vaikas kriauklele semia vandenyną, taip ir neatverdama pasaulio slėpinių, o naršydama Vikipedijos puslapių nuorodas ar žinių troškimą tenkindama internete, ji tik stipriau suveržia Gordijaus mazgą ir darydama sąmoningas perkėlimo klaidas, vaizdus apšviečia nauja – kuriančia prasme.
Galerijoje „Arka“ veiks iki gegužės 27 d.
Vladas Liatukas: „Piešiniai ir modeliai"
„Piešimas – kas tai? Konkretaus atsakymo į šį klausimą neturiu. Kiekvieno piešėjo požiūris asmeniškas. Man piešinys – kūrybinis procesas siekiant paišančio objekto gyvybės ir dvasingumo išraiškos. Piešiu greitai ir drąsiai, atmetant dekoratyvias smulkmenas. Paroda sudaryta iš piešinių sukurtų Lietuvos dailininkų sąjungoje. Per dviejų metų laikotarpį susikaupė nemažas skaičius aktų, eskizų, portretų, ne tik modelių bet ir paišančių kolegų. Laikas keičia mus, vieni išeina, kiti ateina, o užfiksuotos akimirkos popieriaus lape pasilieka. Tam ši paroda ir skirta. Visiems paišantiems.“ (Vladas Liatukas)
LDS parodų salėje vyks iki gegužės 29 d.
„Vienuoliktas pavasaris“
Pylimo galerija savo veiklą pradėjo prieš dešimtį metų, 2010-ųjų pavasarį, taigi šis pavasaris – jau vienuoliktas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Per 10 metų surengtos 92 parodos. Galerijos nuolatinėje ekspozicijoje taip pat pristatoma žymiausių Lietuvos tapytojų kūryba. Jie kūrė ne tik Lietuvoje, čia matome ir vadinamųjų išeivijos dailininkų kūrybą. Nesvarbu kur, kurioje šalyje ar žemyne buvo sukurti jų darbai, – Lietuvoje ar Prancūzijoje, JAV ar Australijoje, Vokietijoje ar Pietų Afrikoje – tai lietuvių dailė, tai – Lietuvos tapyba. Šioje parodoje pristatoma vienuolika autorių. Tai Algirdas Petrulis, Vladas Karatajus, Vincentas Gečas, Aloyzas Stasiulevičius, Leonardas Tuleikis, Rimas Bičiūnas, Gražina Vitartaitė, Raimondas Martinėnas, Jonas Daniliauskas, Galius Kličius, Solomonas Teitelbaumas.
Pylimo galerijoje veiks iki gegužės 30 d.
„Lietuvos spaudos fotografija 2020“
Tradicinis ir jau 19 metus organizuojamas „Lietuvos spaudos fotografija 2020“ konkursas sulaukė daugiau nei 3700 nuotraukų iš 120 fotografų visoje Lietuvoje. Tai rodo, kad spaudos fotografija yra aktuali ir reikalinga. Kaip ir kasmet fotografijas vertino kompetentinga tarptautinė konkurso komisija, kurios nariais šiemet tapo profesionalūs fotografai Stefano Schirato (Italija), Sergey Maksimyšin (Rusija), Artūras Morozovas (Lietuva); žurnalo „Moteris“ vyr. redaktorė Ieva Rekštytė – Matuliauskė bei jaunojo kūrėjo premijos laureatė, režisierė Aistė Žegulytė.
Vilniaus rotušėje vyks iki 30 d.
Eglė Ulčickaitė: „Amor Vacui“
Marshallas McLughanas dar septintajame dešimtmetyje rašė apie keistą, pamažu mus visus užliejančią savihipnozės būseną, tam tikrą nutirpusio žvilgsnio formą – Narcissus narcosis simptomą. Jį sukelia medijų įtarpinta aplinka, kai siekiant išvengti perdėm intensyvaus transliuojamo turinio poveikio, jis tolydžio keičiamas nauju. Vienas dirgiklis ima slopinti kitą, šį – dar kitas, kol visa susilieja į vientisą triukšmą…
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.
Aleksas Andriuškevičius: „Galimas vandens lygis“
„Galvoju, jog man meninėje veikloje įdomiau, o ir prasmingiau, palikti gyvybę – gyvybei, kūrybą – kūrybai, nesistengiant įsirėminti išmoktose matymo taisyklėse.
Stengiuos kūrybiškai prisiliesti tik tiek, kiek užtektų dalyvaujančiu kūriniu, neprifarširuoti žiūrovo smegenų bejausme, mechaniška, be pastangų virškinama vandeninga vartojimo patirtimi. Taigi, tas galimas visuotinis „vandens“ lygis, manau yra linijos galioje.“ (Aleksas Andriuškevičius)
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.
Leonas Strioga: „Viltis kančioje“
Parodoje lankytojas susipažins ir su naujausiais, dar niekur neeksponuotais kūriniais. Leonas Strioga yra vienas iš nedaugelio autorių, kurių kūriniai suvokiami, mėgiami ir laukiami tokios plačios auditorijos. Jautria kamerine kūryba menininkas sugeba pakviesti dialogui tiek išprususius meno žinovus, tiek užklydusius pirmąsyk, vertinančius širdimi ir pojūčiu. Ir tai ne nuostabu. Iš pirmo žvilgsnio jo skulptūrų formos yra labai tautiškos, turinčios lietuviškas kultūrines šaknis, bet kartu – universalios, jų archetipai atpažįstami daugelio pasaulio šalių meno mylėtojų. Leono Striogos skulptūrose kiekvienas iš mūsų randame tai, ko ilgisi siela.
Galerijoje „Meno parkas“ veiks iki birželio 6 d.
„Kauno (ne)laikinumai“
Laikinosios sostinės metams pažymėti skirta paroda, kurioje retrospektyviai pristatomas 1919–1940 m. Kaunas. Po karo Vilnių užėmus bolševikams, o vėliau lenkams, Kaunas nuo 1919 m. sausio tapo laikinąja Lietuvos sostine. Šioje parodoje žvelgsime ne tik į praeitį, bet ir į dabartį, analizuodami, kurie Laikinosios sostinės laikotarpio ženklai yra tapę neatskiriama Kauno tapatybės dalimi.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks iki birželio 28 d.
„Klegesiai, žaibai, naktibaldos ir juodaragiai“
Parodoje pristatomi penki postfolkloro muzikos festivaliai: „Mėnuo Juodaragis“, „Suklegos“, „Kilkim žaibu“, „Jotvos vartai“, „Saulėtosios naktys“. Eksponuojamos kiekvieno šių festivalių raidą ir savitumą atskleidžiančios fotonuotraukos bei autentiška atributika, lankytojams suteikiama galimybė susipažinti su juose skambančia muzika ir netgi išmėginti festivalio sceną.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veiks iki gruodžio 31 d.
Romualdas Kaminskas ir Genė Šimėnienė: „Išteku. 1900“
Parodoje pristatomi dviejų tautodailininkų iš Rokiškio darbai. Romualdas Kaminskas – medžio meistras, pastaruosius savo kūrybos metus skyręs skrynių ir kitų funkcionalių, buityje anksčiau ir dabar naudojamų daiktų (šaukštų, rankšluostinių) gamybai. Genė Šimėnienė – audėja, šio subtilaus amato išmokusi iš savo mamos, taip pat garsios audėjos. Jos kūriniuose atsiskleidžia iš kartos į kartą perduotos prosenelių kūrybos tradicijos, perteikiamos subtiliais tautiniais raštais. Taigi, jungtinėje tautodailininkų parodoje bus galima išvysti tai, kuo anuomet privalėjo pasirūpinti kiekviena ištekėti planuojanti mergina.
Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje veiks iki birželio 13 d.
Gerda Liudvinavičiūtė: „Naujasis betono miestas. Nuo Kauno iki Tokijo“
Parodoje atskleidžiama, ką bendra turi Kauno tarpukario modernizmo ir Japonijos metabolizmo architektūra, kiek įtakos istoriniame kontekste gali palikti karas, kuriant ateities miesto identitetą. Du pasauliniai karai, dvi kolekcijos, jungiančios iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus ir tolimus miestus, prabyla ta pačia laisvės troškimo ir naujų idėjų kalba. Dvi istoriškai ir kultūriškai skirtingos visuomenės. Du laikotarpiai ir karas, keičiantis mus visus. Verčiantis pamiršti ir kurti naują, geresnį pasaulį. Tai dvi betono juvelyrikos kolekcijos, įkvėptos XX a. architektūros srovių. Jose susijungia emocinė visuomenės atmintis ir siekis įprasminti žmogiškumą architektūrinėse detalėse, kuriančiose naująjį betoninį miestą.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje veiks iki birželio 28 d.
„Lietuvos spaudos fotografija 2019“
Ši paroda – išskirtinis Lietuvos fotožurnalistų sukurtas metraštis, fotografijomis atskleidžiantis gyvenimo aktualijas. Fotožurnalistai stebi ir vaizdais pasakoja, kaip visuomenėje jaučiasi žmogus. Ar šie vaizdai tampa simboliu, ar iliuzija – atsakomybė už tai tenka patiems fotografams ir leidėjams. Parodoje eksponuojamos svarbiausių praėjusių metų šalies įvykių, aktualijų, asmenybių fotografijos, įvairiomis temomis atskleidžiančios socialinę, kultūrinę, politinę gyvenimo mozaiką ir susidėliojančios į bendrą šalies gyvenimo vaizdą.
Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) veiks iki birželio 28 d.
„Laikinoji sostinė tapyboje“
Pagrindinė parodos tema – Kauno istorinio ir kultūrinio konteksto refleksija. Menininkai buvo skatinami ieškoti ir įprasminti Kauno istorinės atminties atspindžius, Kauno kaip laikinosios sostinės savimonę ir jos ženklus. Plenero metu sukurti darbai išsiskiria tiek tematinės, tiek stilistinės įvairovės gausa. Šiuolaikinis žvilgsnis į Kauno miesto istoriją, architektūros, miesto dvasios fenomeną skatino menininkus kurti naujas menines interpretacijas ir kūrybinius vaizdinius. Parodoje susipina tradicinės ir abstrakčiosios tapybos kryptys.
Kauno miesto muziejaus Pilies skyriuje veiks iki gegužės 31 d.
Antanas Sutkus: „Sveikinimai iš XX amžiaus“
Pirmoji tokio dydžio A. Sutkaus paroda Kaune išsiskiria iki šiol dar nematytų ir naujų fotografijų gausa. Su fotografijos archyvu daugiau nei dvidešimt metų dirbantis A. Sutkus sako, kad ten iki šiol aptinka pamirštų momentų, daug paveikių vaizdų iš praeities. Šie darbai – tai ištisa fotografijos epocha, pasakojanti apie XX amžiaus Lietuvą ir jos žmones.
M. Žilinsko dailės galerijoje vyks iki birželio 30 d.
„Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“
Jau XIX a. Roppų kolekcija garsėjo Baltijos vokiečių provincijose ir yra neblogai dokumentuota. Parodoje išryškinamos išlikusios pirminės Theodoro von der Roppo sukauptos kolekcijos vertybės, kilusios iš įvairų Europos, daugiausia Italijos kolekcijų, surinktos Grand Tour (Didžiosios kelionės) metu ir vėliau. Parodoje platesniame kontekste atskleidžiamos Pakruojo dvaro meno vertybės – skulptūros, tapybos ir taikomosios dailės (porceliano ir stiklo) eksponatai, nuosekliai kaupti kelių kartų atstovų, išlikę ir išsaugoti Nacionaliniame M. K. Čiurlionio bei Šiaulių „Aušros“ muziejuose.
M. Žilinsko dailės galerijoje veiks iki birželio 30 d.
„Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“
Kolekcijos pagrindą suformavo grafas Konstantinas Tyzenhauzas, Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą. K. Tyzenhauzas savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Didelę parodoje eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt. Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K. Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys.
Mykolo Žilinsko dailės galerijoje veiks iki gegužės 31 d.
Aidas ir Leonas Striogai: „Dviese“
Leonas Strioga, šiemet atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodoje pristatomi jau tradiciniais tapę Leono „medinukai“, tik šiam autoriui būdinga technika sukurti kūriniai, bei bendro kūrybos proceso metu gimusios surūdijusios geležies skulptūros. Jo sūnus Aidas Strioga nuo paauglystės dirbo tėvo Leono pameistriu, kalinėjo akmenį, o pastaraisiais metais savo rankomis įgyvendino kūrybines tėvo idėjas kuriant skulptūras iš metalo. Tėvo ir sūnaus bendra kūrybos paroda skatina lankytoją bent akimirką nustoti skubėjus ir įsiklausyti į mus kalbinančius aplinkos simbolius.
V. K. Jonyno galerijoje veiks iki liepos 1 d.
„Menas ir meno edukacija Japonijoje“
Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė…), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos ir net molis atskleidžia nepralenkiamą japonų gebėjimą kurti unikalius kūrinius ir išryškinti medžiagos grožį. Tikslingai pasirinktomis medžiagomis bei išraiškos formomis kuriami subtilaus grožio kūriniai šiuolaikiniam žmogui svarbiomis temomis su iškalbingomis potekstėmis bei užuominomis.
M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje veiks iki liepos 15 d.
Dainius Ščiuka: „Moteris“
Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos rafinuotų portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. Veikiau tai autentiško moteriškumo kelionė, atverianti kitokį – beribį ir stereotipais nesuvaržytą požiūrį į moters grožį. Ši paroda – tai odė MOTERIAI – tikrai, sodriai, nepriklausomai, pasakojančiai istorijas, veikliai, o svarbiausia – nebijančiai savęs. Priimančiai save visokią – kartais idealiai apsirengusią ir pasitempusią, kartais susimąsčiusią, dar kitais kartais – liūdinčią ir išgyvenančią.
Kauno paveikslų galerijoje veiks iki rugsėjo 6 d.
„Knygrišių knygos“
Parodoje pristatoma virš 60 kūrinių, taip pat knygų restauravimo fotografijos (prieš ir po), bei marmuruoto popieriaus stendas. Atliekant bibliofilinius meninius įrišimus centrinė ašis kūrybai yra knygos tekstas. Viršelio apipavidalinimas derinamas prie teksto prasmių ar emocijų, sustiprindamas ar papildydamas jų meninį poveikį, bei atlikdamas apsaugos funkciją. Eksperimentiniai įrišimai labiau orientuoti į knygrišystės amato specifiką, pabrėžiant įrišimų konstrukcinę įvairovę, paveldėtą iš amato istorijos, ją kūrybiškai interpretuojant. O autorinės knygos-objektai, konceptualiai permąsto knygos funkciją, galias ir prasmę kultūriniame žmogaus ar visuomenės gyvenime, idėjai reikšti pasitelkiant netradicines formas ar medžiagas.
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki rugpjūčio 9 d.
„Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“
Nuo pirmojo posėdžio iki paskutinio, sušaukto 1922 m. spalio 6 d., Steigiamasis Seimas išdirbo beveik pustrečių metų (su pertrauka, kai dirbo Mažasis Seimas), per kuriuos buvo sušaukti 257 plenariniai posėdžiai ir priimti įstatymai, turėję stabilizuoti krašto ir žmonių gyvenimą: įtvirtini vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principai, visų krašto gyventojų, nepriklausomai nuo lyties, tautybės ar religijos, lygybė prieš įstatymą, įtvirtintos žmogaus ir piliečio laisvės bei teisės ir kt.
Istorinės LR Prezidentūros sodelyje veiks iki spalio 31 d.
Stanislovas Glinskis: „Kelias“
S. Glinskio kūrybinis kelias prasidėjo septintajame dešimtmetyje. Pradžia žymi daugiau kūrybinio žanro, formos ir stiliaus paieškas. Šiuo laikotarpiu susiformuoja individualus S. Glinskio kūrybos braižas: tamsūs koloritai, minimalistinė raiška, vaizduojamojo objekto deformacija. Parodoje pristatoma dalis šio laikotarpio autoriaus darbų. S. Glinskio kūryba, iš vienos pusės, reprezentuoja tam tikrą sovietmečiu susiformavusią tapybinės stilistikos alternatyvą, iš kitos pusės – tai individualus autoriaus tapybos braižas, kuriam jis ištikimas jau beveik penkis kūrybos dešimtmečius. Autorius susitelkia ties detalės išryškinimu ir kodavimu. Tapytojo darbuose didelis dėmesys skiriamas estetikai ir formai, ženklui ir simbolikai, tam tikrų detalių simbolinei kalbai.
Kauno paveikslų galerijoje veiks iki gegužės 31 d.
„Vincentas Vasiliauskas (1895–1989) – snaiperis, krautuvininkas, tapytojas“
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pristato visuomenei mažai žinomo, bet labai įdomaus menininko V. Vasiliausko retrospektyvą. Tai netikėtas kultūros reiškinys, nes tapyti paveikslus V. Vasiliauskas pradėjo tik perkopęs 73 metus. Iki mirties jis sukūrė apie 400 tapybos kūrinių ir piešinių, stebinančių savitu žvilgsniu į artimą aplinką, Kauną, perteikiančių ilgametį domėjimąsi daile ir gilią pagarbą kultūros pasauliui.
A. Žmuidzinavičiaus memorialiniuose namuose veiks iki gegužės 31 d.
„Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu”
Parodoje – dar vienas tarpukario gyvenimo būdo skerspjūvis. Šį kartą verčiame mados skiltį ir kviečiame lankytojus pasigrožėti Laikinosios sostinės inteligentijos apdarais ir aksesuarais. Ekspozicijoje taip pat skiriamas dėmesys grožio priemonių industrijai: muilas, kvepalai, pudra, skaistalai ar net priklijuojamos blakstienos – moteriškų kerų atributai, be kurių neapsiėjo dažna tarpukario ponia ar panelė. Daug nedidelių, bet intriguojančių smulkmenų, atrastų Kauno miesto muziejaus, Maironio lietuvių literatūros muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir privačiuose rinkiniuose, praskleis kontrastingą tarpukario damų ir džentelmenų grožio ir mados pasaulį, kurį parodoje reikšmingai papildo ir vaizduojamosios dailės kūriniai.
A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje veiks iki rugpjūčio 1 d.
Ričardas Dailidė: „Čiurlionio namų trauka“
Šiuo fotografijų ciklu autorius pateikia autentiškus įspūdžius ir prisiminimus iš pasibuvimų M. K. Čiurlionio aplinkoje. Tai lyg asmeninė refleksija ir vidinis dialogas. Kaip teigia filosofas Jurgis Dieliautas: „Šios (aut.past.) parodos darbų ciklo visuma – tai menamų ir išlikusių savuose liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tai tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai daugybėje su šiuo menininku susijusių vietų apsuptyje. Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šiose fotografijose veda į menamą M. K. Čiurlionio aplinką.“
Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje veiks iki liepos 1 d.
Robas Hornstra ir Arnoldas van Bruggenas: „Buvusioji sostinė“
„Europiečiai“ yra naujas fotografo R. Hornstra ir rašytojo / režisieriaus A. van Bruggeno projektas. Ilgalaikio proceso metu keliaudami nuo vieno iki kito regiono bei nuo vienos iki kitos temos, jie kuria XXI amžiaus svarbių Europos regionų (Heartland) portretą. Hornstra ir van Bruggenas Europą mato drastiškų pokyčių priešaušryje. Populizmas ir autoritarizmas auga, rodosi, kad praeities vaiduokliai grįžta. Europa nuolatos keičiasi. Panašu, kad finansų ir migracijos krizės buvo išvengta, tačiau politinės pasekmės, regis, tik prasideda. Kai kurios politinės jėgos siekia prieglobsčio vieningoje Europoje, kitos rėksmingai nusigręžia nuo jos. Europos Sąjunga yra mėgstamiausias nacionalinių politikų atpirkimo ožys, nors vis daugiau ir daugiau klausimų reglamentuojama Europos lygmenyje. Žiniasklaida ir politikais nepasitikima, ir šis nepasitikėjimas atrodo politiškai galingas, nors pagal apklausas ir statistiką dauguma Europos gyventojų dažnai jaučiasi laimingais ir klestinčiais.
Kauno fotografijos galerijoje veiks iki birželio 14 d.
Alvidas Paškauskas: „Šimšės stigmos“
Alvidas Paškauskas tikras Šimšės rajono patriotas, todėl parodos pavadinimas „Šimšės stigmos“ skamba labai simboliškai. Šimšė Alvidui vartai į pasaulį ir gyvenimo mokykla, kūrybinė laboratorija ir namai. Šimšėje Alvydas subrendo kaip savitas menininkas, įsisavino įvairiausias medžiagas, sukūrė išskirtinių skulptūrinių objektų, sudėtingų instaliacijų. Akmuo, medis, metalas, stiklas, šiuolaikinė elektronika šio menininko rankose įgyja siurealistinių būtybių, sakralinių personažų, svetimų galaktikų ateivių pavidalus.
Šiaulių dailės galerijoje veiks gegužės mėn.
Antanas Krištopaitis: „Autoportretai“
Antanas Krištopaitis – ypatingas reiškinys Lietuvos dailėje. Po jaunystės metų tremtyje ir lageriuose, dailininkas visą gyvenimą kūrė, dirbo Šiaulių dramos teatre, dekoravo per 120 spektaklių. Važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug piliakalnių, medžių, paminklų. Nykstant paveldui, tai tapo neįkainojamu meno ir ikonografijos turtu.
Galerijoje ,,Laiptai“ veiks iki liepos 1 d.
Tapyba iš Julijos ir Evaldo Rimšelių kolekcijos
Julijos ir Evaldo Rimšelių kolekcija atskleidžia įdomų lietuvių dailės tarpsnį – XX ir XXI amžių sankirtos tapybą. Dailės mylėtojams tai gera proga susipažinti su dar sovietmečio ir jau laisvuoju laikotarpiu sukurtais kūriniais, stebėti, kaip keitėsi dailininkų mintys, kūrybos aspektai. Kolekcininkai labiau yra linkę rinkti paveikslus dailininkų, kurių pavardės jau yra žinomos (K. Zimblytė, V. Antanavičius, M. Skudutis, R. Sližys, A. Vaitkūnas, R. P. Vaitiekūnas ir kt). Suprantama, jog tokiu atveju padarysi mažiau klaidų, bet Evaldas įsigyja ir jaunųjų tapytojų kūrinių.
Galerijoje „Laiptai“ veiks iki liepos 1 d.
„Kovo 11-oji: laisvės istorijos liudijimai“
„Aušros“ muziejaus parengta paroda pasakoja lietuvių tautos pasipriešinimo bei nuolatinio tikėjimo nepriklausomybės atkūrimu ir tautiniu išsivadavimu istoriją. Išskirtinis dėmesys parodoje skiriamas Šiaulių bei šiauliečių indėliui į nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, pristatant Šiaulius kaip vieną svarbiausių partizaninės kovos židinių, aktyvios disidentinės veiklos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio centrų, reikšmingų politinių, ekonominių ir socialinių transformacijų pirmaisiais nepriklausomybės atkūrimo metais liudininką.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje veiks iki rugsėjo 4 d.
Paulius Lileikis: „Fotoamnestija 1988–1999“
„Fotoamnestija“ – giliai fotoarchyvuose įkalintų atgimstančios Lietuvos vaizdų, įamžintų 1988–2000 m., inventorizacija. 50 darbų – tarsi 50 bylų, unikaliais fotovaizdiniais fiksuojančių atgimstančios Lietuvos įvykių raidą ir transformacijos periodą. Vizualus ir konceptualus savo archyvų peržiūrėjimas leido skelbti fotografiškąją amnestiją primirštoms erdvėms – portretams, įvykių akimirkoms, vaizdams – liudijančioms tiek ypatingą tautos dvasią, tiek kontrastingą sistemų kaitos periodą.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.
„Laisvės tribūnoje“
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-osioms metinėms skiriama fotografijų paroda „Laisvės tribūnoje“ leidžia iš naujo pažvelgti į 1988–1992 m. įvykius Šiauliuose, šiauliečių emocijas ir nuotaikas kelyje į Nepriklausomybę – kai buvo aišku, jog vyksta kažkas naujo, tačiau nežinia, kuo viskas baigsis… Parodoje eksponuojami Atgimimo įvykius įamžinusių šiauliečių fotografų darbai.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.
Timotiejus Norvila: „Inkilai tarpukario modernizmo stiliumi“
Kaunietis menininkas Timotiejus Norvila, dar žinomas pseudonimu Morfai, mezga emocinį ryšį su architektūriniu paveldu, žvelgdamas į jį kitoniškai ir kurdamas stilingus miesto inkilus, kuriuose įpina architektūros motyvus. Parodoje eksponuojama dešimt tokių medinių miniatiūrų-improvizacijų, kurias įkvėpė tarpukario modernistinė Kauno architektūra, tačiau jose galima įžvelgti ir bendrų modernizmo architektūros bruožų, būdingų miestų tarpukario moderniajai architektūrai.
Fotografijos muziejuje veiks iki birželio 21 d.
Arvydas Palevičius: „Tarp fizikos ir metafizikos“
Profesoriaus, habilituoto technikos mokslų daktaro Arvydo Palevičiaus parodos ekspozicija sudaryta iš dviejų dalių. Pagrindinis dėmesys skiriamas Kauno technologijos universiteto laboratorijoje sukurtų naujų medžiagų mikrostruktūrų vizualizacijoms, atliktoms elektroniniu skanuojančiu bei atominės jėgos mikroskopais, taip pat skaitmeninės holografijos principu gautiems vaizdams. Greta mokslinių tyrimų lauko vizualizacijų pristatoma ir A. Palevičiaus tapyba.
KKKC Parodų rūmuose veiks iki birželio 14 d.
Judita Liaudanskaitė: „Žvilgsnis į San Fransiską“
J. Liaudanskaitės fotografijose užfiksuoti vaizdai kuria autentiškumo atmosferą, tą vaizdinę paradigmą, kuri byloja ne apie paradinių durų teikiamus estetikos vaizdus, o apie jo esmę. San Fransiskas yra vienas iš abstrakcionizmo lopšių. Neatsitikinai J. Liaudanskaitės fotografijose mes matome antrosios kartos abstraktaus ekspresionizmo atstovo Richard Diebenkorn kūrinių parafrazes. Kitose fotografijose fiksuojama padūkusio San Fransisko dvasia: čia prasidėjo hipsterių judėjimas, tik čia laisva nuomonė kaunasi su korporacijų diktatu ir tik čia tradiciškai susiklostė taip, kad gėjai gali gyventi juos supančioje draugiškoje aplinkoje.
KKKC Parodų rūmuose veiks iki birželio 14 d.
Juozas Vosylius: „Abipus realybės“.
Parodoje „Abipus realybės“ pristatomi nuo 1974 m. iki 2019 m. nutapyti paveikslai. Tapytojo žvilgsnis į pasaulį yra itin atidus. Vizijos ir realybės derinys J. Vosyliaus kompozicijose kuria savitą atmosferą. Motyvai ir objektai autoriaus valia perkeliami į kitas erdves, nekasdienišką aplinką, susiejami neįprastais ryšiais. Kontrastas tarp tapomų objektų tikroviškumo ir jų savitarpio sąveikos vizionieriškumo, skirtingų erdvėlaikių jungimas tampa nauja menine realybe, yra būdingas tapytojo kūrybos bruožas. J. Vosylius dažnai naudoja inversijos principą, tai, kas neįprasta, pateikdamas kaip įprasta, ir atvirkščiai. Realusis ir autoriaus kuriamo mito pasauliai drobėse susijungia taip natūraliai, kad bet kuris vaizdinys, atsitiktinio žvilgsnio, apšvietimo išprovokuotas, tampa tikresnis už tikrą.
Prano Domšaičio galerijoje veiks iki birželio 28 d.
Juozapas Kalnius: „#flirtasufiltru“
Fotomenininko Juozapo Kalniaus kūrybinių raiškų arsenalas apima skaitmenines ir primirštas senąsias technologijas: cyanotype, pinhole, lumen prints, salt prints ir kt. J. Kalnius vis dažniau gilinasi į problemines visuomenės sritis, meninės raiškos priemonėmis aktualizuoja ne tik jam vienam, bet ir visai bendruomenei ar visuomenei rūpimus klausimus, atrasdamas intriguojančias, originalias ir paveikias meno formas. Naujausia paroda #flirtasufiltru – tai kasdienybės dienoraštis, sukaupęs egzistuojančių, dingusių arba pakitusių objektų siluetus, eskizus, neišsivysčiusias idėjas, paveiktus laiko ir erdvės.
„Si:said“ galerijoje veiks iki gegužės 29 d.
Valentinas Yla
Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Vilniaus menininkų klubo „Plekšnės“ nario Valentino Ylos darbų paroda surengta Utenos kraštotyros muziejuje. Tapytojo darbus yra įsigiję privatūs asmenys Lietuvoje ir užsienyje, taip pat Lietuvos kraštotyros ir dailės muziejai.
Utenos kraštotyros muziejuje veiks iki birželio 4 d.
Ona Grigaitė: „Saulėlydis“
Parodoje menininkė anlizuoja perdėto vartotojiškumo kaip tam tikrų nuodų ir jo pasekmių klausimus. Pasak jos, „mes patys susikuriam tuos nuodus, patys juos vartojam, netgi kartais to nesuprasdami arba suprasdami galbūt tada, kai per vėlu, arba kažkokio reikia sukrėtimo, kad atsipeikėtum.“ Autorė sako, kad parodą pavadindama „Saulėlydžiu“ sąmoningai klaidina žiūrovą, nurodydama į stereotipinius jo įvaizdžius, kažką nusaldinto bei kičinio, o patekus į parodą, paaiškėja kiti naratyvai. O. Grigaitė tikina norėjusi „prisivilioti, apgauti ir priversti jį priimti tą parodą asmeniškai, pagalvoti, kas jam pačiam jo pragaras, kas sukelia jo vidinį pragarą.“
VDA galerijoje „Artifex“ veiks iki gegužės 30 d.
Linas Gelumbauskas: „Tokia diena“
Parodos „Tokia diena“ kūrinius vienija laikinumo tema, nuojauta. Trapios linijinės būtybės, vėjas, vanduo, migla – viskas kuria melancholiško, egzistencinio susimąstymo atmosferą. Paveiksluose atsikartoja kelionės leitmotyvas. Tai – žmogaus gyvenimo kelionė. Girdėta, bet visiškai nebanalu. Linas Gelumbauskas pasakoja per pastarąjį dešimtmetį prisižiūrėjęs tiek keistų reiškinių, patyręs baisių patirčių, kad jo paveikslai tampa susitaikymu su faktais ir mintimis – susitaikymu nepamirštant praeities. Šie kūriniai, kaip pastebėjo pats autorius, yra apie žmogišką supratimą, kad kiekviena diena yra svarbi.
Pylimo galerijoje veiks iki gegužės pabaigos.
