A. Šurna filme „Herkus Mantas“ | LRT mediateka
Antanas Šurna (g. 1940 m. kovo 27 d. Kaune – m. 2014 m. gegužės 19 d. Vilniuje) – Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius.
1962 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija). 1962-1963 m. ir 1989-2005 m. pats joje dirbo dėstytoju. 1963 m. metus laiko dirbo Kauno, o 1964 m. metus – Šiaulių dramos teatre. Nuo 1965 m. ėmė dirbti Jaunimo teatre Vilniuje. 1992-1997 m. buvo Jaunimo teatro vadovas.
A. Šurna dirbo su žymiausiais Lietuvos teatro ir kino režisieriais: V. Čibiru, D. Tamulevičiūte, E. Nekrošiumi, I. Bučiene, I. Jonynu, J. Vaitkumi, V. Žalakevičiumi, A. Žebriūnu, H. Šablevičiumi, A. Puipa ir kitais. Aktorius visiems puikiai pažįstamas iš legendinių filmų „Niekas nenorėjo mirti“, „Herkus Mantas“ ar „Riešutų duona“.
Kviečiame prisiminti A. Šurną ir jo ryškiausius darbus:
1. Vaidybinis filmas „Niekas nenorėjo mirti“
1965 m. pasirodęs filmas išgarsino ne tik jo režisierių Vytautą Žalakevičių, bet ir daugelį, dabar legendiniais vadinamų, lietuvių aktorių. Su A. Šurna čia išvysite ir R. Adomaitį, D. Banionį, J. Budraitį, L. Noreiką ir kitus. Filmo veiksmas vyksta Lietuvos pokario kaime, kuriame filmo veikėjai susiduria su sudėtinga kasdienybe. Kaimo gyventojai priversti pasirinkti tarp savų – kas palaikys sovietų valdžią, o kas – jai besipriešinančius partizanus.
2. Vaidybinis filmas „Herkus Mantas“
Po filmo pasirodymo 1972 m. per dvejus metus jį spėjo pamatyti net 16,2 mln. žmonių. Filmas pastatytas pagal J. Grušo tragedijos motyvus. Jį kino scenarijumi pavertė S. Šaltenis, filmą režisavo M. Giedrys, o muziką kūrė G. Kuprevičius. „Herkus Mantas“ pasakoja apie prūsų tautos kovas su kryžiuočių ordinu.
3. Vaidybinis filmas „Riešutų duona“
Šis 1978 m. pasirodęs filmas buvo pirmoji lietuviška tragikomedija. S. Šaltenis savo apsakymą pats pavertė filmo scenarijumi, kurį režisavo A. Žebriūnas. Filmas pasakoja apie mažą Lietuvos provincijos miestelį, brandos kelią, pirmąją meilę. Šalia A. Šurnos čia išvysite daug puikiai pažįstamų veidų: A. Latėną, S. Sipaitį, E. Piškinaitę, K. Smoriginą, K. Kazlauskaitę ir kitus.
