Fransisas Pikabija, „Mašina sukasi greitai“.

Dadaizmas gimė 1916 metais Šveicarijoje, naktiniame Ciuricho miesto klube „Cabaret Voltaire“. Iki šiol galutinai nesutariama, kaip tiksliai atsirado šis pavadinimas, nors bene populiariausioje istorijos versijoje teigiama, kad terminas atsitiktinai paimtas iš žodyno (vienas iš menininkų paprasčiausiai dūrė į pasitaikiusią knygos vietą peiliu ir pataikė į prancūzišką žodį „dada“, reiškiantį „vaikišką arkliuką–lazdą“).

Dadaizmas dažnai laikomas viena didžiausių provokacijų meno istorijoje – šokas neveltui buvo pagrindinė dadaistų priemonė, kuria siekta laisvesnio požiūrio į meną. Atsitiktinumas, nesąmonė buvo svarbiausi šio judėjimo, apjungusio ne tik dailę, bet ir literatūrą, elementai (Žanas Arpas, pavyzdžiui, darydavo koliažus, priklijuodamas popierių ten, kur šis atsitiktinai nukrisdavo, menininko paleistas iš oro).

Dadaizmo kūrėjai buvo įsitikinę, kad Pirmojo pasaulinio karo metu, masiškai žūstant žmonėms, kurti apie gėrį, grožį ir taurumą bylojantį meną yra paprasčiausiai veidmainiška. Dadaistai siekė išvaduoti visuomenę iš ydingų nacionalizmo ir materializmo idėjų, paskatinusių minėtus žiaurumus, todėl jų kūryba, atmetanti tradicines meno ir kultūros vertybes, neretai atrodė ne tik, iš vienos pusės, šmaikšti, nestokojanti juodojo humoro detalių, bet ir nihilistinė. Trumpai sakant, dadaistams nebuvo svarbi estetinė jų darbų pusė, o savo kūrinius jie grindė ironija ar absurdu.

Marselis Diušanas, „Fontanas“.

Ko gero, geriausiai daugeliui žinomas dadaizmo atstovas yra Marselis Diušanas. Šis autorius garsėjo skandalingais meniniais poelgiais. Pavyzdžiui, įsigijęs kasdienį buityje naudojamą daiktą ir ant jo pasirašęs, M. Diušanas eksponuodavo šį kaip meno kūrinį. Tačiau žymiausias jo darbas, be abejo, yra „Fontanas“. Tai – paprasčiausias pisuaras, ant kurio autorius pasirašė „R Mutt“ ir galerijoje pristatė kaip skulptūrą, tuo metu sukėlusią didžiulį šoką ir diskusijų visuomenėje bangą (dabar „Fontanas“ daugelio laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus kūrinių). Vėliau M. Diušanas ir vėl atkreipė pasaulio dėmesį „Monos Lizos“ reprodukcijoje nupiešęs paveiksle pavaizduotai moteriai ūsiukus.

Abejingų nepaliekantis meno judėjimas, daugeliui ir šiandien sukeliantis labai dviprasmiškų jausmų, kvestionuoja įvairias meno kategorijas ir kūrėjo meistrystę, atkreipia dėmesį, kad kūryboje itin svarbu reikštis laisvai, nepasiduodant nusistovėjusiems meno stereotipams bei tradicijoms.

Kiti žymūs dadaizmo atstovai: Fransisas Pikabija, Manas Rėjus, Kurtas Švitersas, Žanas Arpas.