Rimtautas Gibavičius – charizmatiškas savojo laiko žmogus, garsėjęs erudicija, konstruktyviu mąstymu, įgimtu estetizmo pojūčiu, komunikabilumu, diplomatiškumu. Autoritetas. Universalus menininkas: grafikas, grafito meistras, teatro ir knygos dailininkas… Dėstytojas, dėl kurio buvo verta studijuoti tuometiniame Lietuvos TSR valstybiniame dailės institute. Vilniaus žinovas. Tai epitetai iš jį pažinojusių prisiminimų.
Platūs buvo jo užmojai, įspūdingi domėjimosi horizontai. Gyveno su polėkiu, mokėjo intensyviai dirbti, bet nepasiduoti rutinai, daug ką spėti, daug kur pabūti. Atrodė, viskas jam einasi lengvai, lyg savaime. Jo gyvenimo iššūkiai likdavo nematomi. Kaip tokio plataus akiračio asmenybė pajėgė reikštis sovietinės realybės rėmuose? Galbūt didžiausia jam atrama buvo Lietuvos istorija ir kultūra – jos baltiškosios ištakos ir mūsų laikus pasiekęs paveldas, senoji Vilniaus architektūra, literatūra, o ypač poezija.
Rengiant šią knygą didelis dailininko bičiulių būrys entuziastingai sutiko pasidalinti prisiminimais, įsitraukė į pagalbą, patarė, siūlė… Neįkainuojamą paramą suteikė dailininko šeima – buvo suteikta galimybė iššniukštinėti visus namų stalčius ir lentynas, išsamiai susipažinti su išlikusiais dokumentais, užrašais, laiškais, nuotraukomis ir kt. Sukauptos medžiagos neįmanoma sutalpinti viename leidinyje, todėl apsispręsta pristatyti kūrybą, šalia pateikiant svarbiausius kūrybos ir asmenybės bruožus atskleidžiančias bičiulių, meno vertintojų impresijas. Tai pirmasis žingsnis link išsamių Gibavičiaus kūrybinio palikimo, pedagoginės veiklos, asmenybės tyrimų.
Dr. Ieva Pleikienė – Dailėtyrininkė. Mokslinio darbo sritys: XX a. II pusės Lietuvos vaizduojamasis menas. Gimusi 1971 m. Vilniuje; gyvena ir dirba Vilniuje. VDA Dailėtyros institute dirba nuo 1995 m.
1995 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, menotyros specialybę, 2005 m. VDA apgynė humanitarinių mokslų menotyros krypties daktaro disertaciją „Lietuvos mažoji grafika. Meninės komunikacijos paštu formos (1960–1990)“ (mokslinė vadovė prof. dr. Raminta Jurėnaitė). Nuo 1995 m. dirba Dailėtyros institute. Nuo 2005 m. – VDA doktorantūros skyriaus vedėja. 1994–1995 m. dėstė dailės istoriją Jūratės Stauskaitės dailės mokykloje, 1998–1999 m. – Lietuvos edukologijos universitete. 2003–2009 skaitė dailės morfologijos kursą VDA menotyros studentams. Tyrinėja sovietmečio Lietuvos meną, domisi grafika, tradiciniais ir šiuolaikiniais jos kūrybos būdais, marginaliniais dailės reiškiniais. Pagrindinis motto – kuo autentiškiau atskleisti tiriamus reiškinius ir asmenybes. Lietuvos dailės istorikų draugijos narė nuo 2005 m.
