Pakeliui į Buivydžius | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Lietuvoje geltonų plytų kelio nėra. Tačiau yra… geltonų kriauklių kelias! Jeigu jums jau teko pastebėti šios spalvos kriauklėmis ar rodyklėmis pažymėtas sienas, medžius, pastatus ar net plyteles, reiškia, jūs šiame kelyje pora žingsnių jau žengėte. Gera žinia – juo eidami, jūs galite nukeliauti net iki Ispanijos!
Legendinio kelio atšaka
Camino Lituano – tai 500 kilometrų šiuolaikinis piligrimų kelias, besidriekiantis per visą Lietuvą ir prisijungiantis prie Europos tarptautinio Šv. Jokūbo kelių tinklo. Pati garsiausia istorinė šio kelio atkarpa yra Ispanijoje: ji driekiasi net 800 kilometrų, kuriuos šimtai tūkstančiai žmonių kasmet pasiryžta nueiti pėsčiomis arba numinti dviračiais. Kelionės finišas – Santjago Kompostelos katedra, o joje, kaip manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas, kurio vardu kelias ir pavadintas. Sakoma, kad šiuo keliu piligrimai keliauja jau beveik tūkstantį metų, o paskutiniu metu jis išsišakojo į daugybę atkarpų visoje Europoje. Viena iš – jų Camino Lituano (kelias per Lietuvą), kuris jungiasi su tokiu pačiu keliu Lenkijoje, tada – su keliais Čekijoje ar Vokietijoje ir taip toliau, kol pasiekiame garsųjį kelią Ispanijoje. Nors Camino Lituano atsirado dar visai neseniai, juo jau taip pat nuėjo ne vienas šimtas keliautojų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso pasaulio.
Panevėžiukas, Raudondvaris. Kačiuniškės dvaras | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Paberžė, Kėdainiai. Bakainių piliakalnis | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Meteliai. Miroslavas | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Nuo Žagarės iki Lazdijų
Kadangi Camino Lituano tikslas yra sujungti kuo daugiau valstybių, per Lietuvą jis vingiuoja iš šiaurės, (kur pratęsia latviškąjį kelią) į pietus (kur ties Seinais susijungia su lenkiškuoju keliu). Visas kelias suskirstytas į 21 atkarpą – viena atkarpa yra lygi vidutiniam atstumui, kurį per dieną gali įveikti tam pasiruošęs žygeivis (dažniausiai – 20-30 km), tačiau galima žygiuoti ir ne pagal atkarpas, o tiesiog atsižvelgiant į savo jėgas. Atkarpos pradžioje ir pabaigoje įvardintos gyvenvietės dažniausiai tampa sustojimo taškais, jose taip pat gausu lankytinų objektų. Savaime suprantama, kelias vingiuoja per gražiausias Lietuvos vietas: kiekviena atkarpa buvo pasirinkta ilgų žvalgybinių žygių metu į pagalbą pasitelkiant savanorius, vietinius gyventojus ir to krašto ekspertus, kurie padėjo atrasti pačius magiškiausius taškus, kelio kūrėjų dar kitaip vadinamus „mažaisiais pasaulio centrais“.
„Camino Lituano – ne tik pažymėtas maršrutas žemėlapyje. Tai gyvas socialinis, kultūrinis, ekonominis organizmas, kuris sėkmingai egzistuoja tik tada, jeigu juo eina piligrimai, įsijungia vietinė bendruomenė ir vietinis verslas“, – idėją pristato Camino Lituano kūrėjų komanda.
Pakruojo dvaro parke | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Kėdainiai, Panevėžiukas. Susvės upės perbridimas | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Kalnelis | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Rozalimas. Prie muziejaus | Puslapio caminolituano.com nuotr.
Nuo bažnyčių iki sinagogų, nuo vėjo malūnų iki vietinio alaus
Nors pasaulinė Jokūbo kelio tradicija susijusi su krikščioniška piligrimyste, kelyje atradimai lauks ne tik piligrimų: nuo piliakalnių iki apžvalgos bokštų, nuo dvarų iki archeologijos paminklų, nuo tiesiog gražiausių vieškelių, takelių, paupių iki vietinio alaus degustacijos – kelionė per Camino Lituano turbūt yra vienas geriausių būdų į save sugerti maksimalią „dozę“ Lietuvos. Tiems, kuriems 500 kilometrų yra per didelis iššūkis, galima išsirinkti bet kurią vieną ar kelias atkarpas ir keliauti tik jomis. Visą informaciją apie atstumus, maršrutą, nakvynės vietas (dažnai jas siūlo vietinės bendruomenės ir tai tampa dar viena nepakartojama patirtimi!) galima rasti čia: www.caminolituano.com.
Kurią atkarpą geriausia pasirinkti, jei negalite eiti viso kelio? Į šį klausimą atsakyti labai sunku – kiekvienas ruožas turi savo mikro pasaulį, kuriame atradimais tampa ne tik oficialūs lankytini objektai, bet ir pakelėje sutikti žmonės, besiganančios avys, prinokusių obuolių kvapas, jaukus tiltelis per upelį ar senovinis šulinys pamiškės sodyboje. O daugiau – jau tik bendros tendencijos, kurios atspindi lankomo regiono savitumą. Štai atkarpose. kertančiose šiaurinę dalį. ypač gausų dvarų ir malūnų, centrinėje dalyje – derlingos lygumos ar proga gražiausiais takais kirsti Kėdainius bei Kauną, o dar piečiau – Nemuno krantų grožis, jį supančių girių didybė ir Dzūkijos ežerų margumynas. Kiekvienas žingsnis – tikras atradimas, kurio niekada nepatirsi keliaudamas vien automobiliu.
Gero kelio!
Daugiau lankytinų Lietuvos objektų rasite čia.
