Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius (vasario 15–21 d.)

Reklama

Publikuota: 2021 m. 14 vasario d. 19:38

Savaitės virtualių kultūrinių renginių Lietuvoje kalendorius

Vasaris 15 - 21

„Trys spalvos vaikų kambaryje“

Kita

Žaislų muziejus tradiciškai kviečia ieškoti savo aplinkoje trispalvės derinių, fotografuoti juos ir dalintis. Šįkart kviečiame paieškoti geltonos–žalios–raudonos vaikų kambaryje. Gal iškart pastebėsite, o gal reikės prieš tai kartu su vaikais pažaisti. Pakraustykite žaislų dėžes, pastatykite bokštus, išdėliokite žaislų rikiuotę ir pamatysite, kiek daug įdomių kadrų galite užfiksuoti. Kviečiame savo vaizdus siųsti į info@zaislumuziejus.lt arba dalintis tiesiai Žaislų muziejus socialinio tinklo FB paskyroje, renginyje „Trys spalvos vaikų kambaryje“.
Žaislų muziejus, vasario 16 d. 12 val. – kovo 11 d. 12 val.

Šeimų varžybos grįžta!

Kita

Šeimų varžybos grįžta ir šį kartą yra dedikuotos Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti! Interaktyvių varžybų metu sužinosite, kokios aplinkybės lėmė, kad Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo pasirašytas 1918 m. vasario 16 d., kokie žmonės jį pasirašė ir kas pasikeitė, kai tapome laisvi. Taip pat edukacijos metu diskutuosite, spręsite užduotis, o užsiėmimo pabaigoje žaisite žaidimą, kurio metu paaiškės, kas yra šeimų varžybų nugalėtojas! Be abejo, nugalėtojų laukia ir Valstybės pažinimo centro įsteigti prizai!
Valstybės pažinimo centras, vasario 16 d. 18 val.

Virtuali ekskursija: „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“

Kita

Kol kas negalėdami pakviesti Jūsų į muziejų, kviečiame visus besidominčius į virtualų pasivaikščiojimą po parodą „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės“ su jos autoriumi. Virtualios ekskursijos metu leisikitės į neakivaizdinę kelionę po geografinę erdvę, kurioje kūrėsi ir egzistavo senoji Lietuvos valstybė, formavosi lietuvių kultūra, mokslas, raštija. Nenorintys gilintis į „sunkias“ istorines ar politines peripetijas turės puikią progą patirti teigiamų emocijų, grožėdamiesi dailininko R. Borisovo kelionių įspūdžiais, meistro rankai vedžiojant grakščiai nugulusiais ant popieriaus lakštų.
Valdovų rūmai, vasario 13–16 d.

Virtualios edukacinės dirbtuvės „Smagioji trispalvė“

Edukacija

Kviečiame į lietuviškos trispalvės juostelės dirbtuves. Priminsime vieną iš seniausių būdų ir Jūsų rankose siūlų gijos smagiai susivys į simbolinę juostelę. Jums reikėtų turėti geltonos, žalios ir raudonos spalvos siūlų. Jei šiuo metu neturite siūlų arba jie ne Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų, ne bėda – draugėn suvykite turimas spalvas. Juk šią dieną svarbiausias ̶ bendrystės jausmas!
Valdovų rūmai, vasario 16 d. 11.00–11.10 val.

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas virtualiuose Valdovų rūmuose

Kita

Lietuvos valstybės atkūrimo dienai Valdovų rūmų muziejus lankytojams parengė nemokamą virtualią programą. Kviečiame apsilankyti trispalvės juostelės pynimo dirbtuvėse, pasiklausyti paskaitos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tradiciją, daugiau sužinoti apie valstybingumo simbolį – Vytį – ir jo vaizdavimą heraldiniuose renesansiniuose kokliuose, pasivaikščioti po Muziejaus nuolatines ekspozicijas bei kartu su gide ir dailininku keliauti po ką tik atvertas ir gyvai nepasiekiamas parodas: „Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII–XIV a.“ ir „Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės”
Valdovų rūmai, vasario 16 d.

Vilniaus televizijos bokštas

Kita

Vilniaus televizijos bokštas matomas iš daugybės Vilniaus kampelių ir tapo miesto simboliu. Vasario 16-osios proga, jei leis oro sąlygos, ant bokšto suplevėsuos trispalvė, o pats bokštas bus apšviestas trispalvės spalvomis. Tad atidžiai stebėkite ir pasimėgaukite retu bei įspūdingu reginiu. Pirmąkart didžiausia trispalvė ant televizijos bokšto 150 m aukštyje suplevėsavo 2018 m. vasario 16 d., o trispalvės spalvomis bokštas pirmąkart apšviestas 2020 m. vasario 16 d. Tam prireikė net 70 prožektorių ir daugiau nei 9 tūkst. LED lempučių.
TV bokštas (Sausio 13-osios g. 10), vasario 16 d.

Virtualus žaidimas: „Susipratusio lietuvio pėdsakais“

Kita

Žaiskite nemokamą virtualų žaidimą „Susipratusio lietuvio pėdsakais“ po atviru dangumi.
Žaidimo maršrutas su įtraukiančiomis istorinėmis užduotimis driekiasi per Vilniaus senamiestį, tad aplankysite istorines vietas ir sužinosite, kas sieja Lietuvos Tarybą ir Vytautą Didįjį, kurie asmenys priklausė „akiplėšų būriui“, kokiais „hamburkais“ Jonas Basanavičius vaišindavo svečius. Atsisiųskite mobiliąją programėlę „Actionbound“ ir pradėkite kelionę nuo Pilies gatvėje esančių Signatarų namų.
Nuskenuokite lange prie įėjimo esantį QR kodą atsisiųsta mobiliąja programėle ir ženkite signatarų keliais!
Lietuvos nacionalinis muziejus ir Signatarų namai, vasario 16 d.

Virtualus turas po parodą „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“

Fotografija, Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualų turą po tarptautinio dėmesio sulaukusią parodą, kurioje pasakojama apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius. Virtualioje parodoje lankytojas pats renkasi, kokiu keliu eiti ir į kurią kamerą užeiti. Kamerose ar pakeliui į jas esantys interaktyvūs taškai su vaizdine, tekstine, garsine informacija pasakoja apie svarbiausius parodos eksponatus ir padeda atkurti asmenines 1863–1864 m. sukilėlių istorijas. Didelę dalį neeilinėje aplinkoje eksponuotos parodos eksponatų sudaro archeologinių tyrimų medžiaga, sukilimą iliustruojantys dokumentai, fotografijos bei asmeniniai sukilimo dalyvių daiktai, tarp kurių – vestuvinis Zigmanto Sierakausko žiedas ir unikalus vieno iš sukilėlių – Eduardo Čaplinskio – kalkėse išlikęs veido atspaudas. Virtualios parodos dalimi tapo ir du filmai, kuriuos lankytojai galėjo matyti parodoje.
Virtualaus turo po parodą nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Kodėl taip sunku mylėti?“

Kinas, Kita

„Kodėl taip sunku mylėti?“ pasakoja apie tai, kaip gyvenime žmonės siekia balanso: pasirinkdami tarp gėrio ir blogio, siekdami panaikinti skirtis tarp turtuolių ir vargšų, nelygybę tarp moterų ir vyrų, susipriešinimą tarp kartų ar rasių. Eksponuojami žymių lietuvių menininkų kūriniai atskleidžia žiaurias istorines aplinkybes, paveikusias mūsų valstybę: okupacijas, laisvės siekį ir drastiškus socialinius pokyčius. Paroda labai kinematografiška. Joje svarbūs visi elementai: šviesos, garsas, vaizdas, netgi – lietaus instaliacija. Žinoma, šiame ture negalime perteikti visų šviesų ir garso elementų, tačiau parodos kūriniai tikslingai užfiksuoti originaliame parodiniame apšvietime. Taigi nenustebkite, kad apšvietimas gali keistis, o kai kurie kūriniai galbūt gali atsispindėti. Taip pat nepraleiskite pagrindinės vaizdo instaliacijos – menininkų dukros Pip įkvėptos veikėjos Susa Bubble pasakojimo. Vaizdo pasakojimą rasite virtualiame ture patalpoje priešais sraigtinius MO muziejaus laiptus.
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Mekas mirksi geriau“

Fotografija

„Kviečiame turiningai užpildyti karantino rutiną ir pasižvalgyti po Jono Meko filmų kadrus – užfiksuotą jo aplinką, draugus bei artimuosius. Tai be galo įdomios vizualios istorijos“, – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė. Eksponuojamose J. Meko fotografijose galima pamatyti ne vieną žymų veikėją – Yoko Ono, Johną Lennoną, Andy Warholą, Nam June Paiką, Elvį Preslį ar Jurgį Mačiūną. Visgi jie Meko kadruose nėra tikslingai fiksuojami, o tampa bendro Niujorko kultūrinio konteksto dalimi. Daliai šių menininkų J. Mekas padarė įtaką arba pats įvairiai prisidėjo prie jų darbų. Pavyzdžiui, Andy Warholas keletą mėnesių vis užeidavo į J. Meko loftą ir stebėjo jo veiklą. Tik tada J. Mekas sužinojo, kad pas jį lankosi JAV poparto žvaigždė. Mekas paskatino A. Warholą imti kino kamerą į rankas ir padėjo nufilmuoti vieną pirmųjų jo filmų „Imperija” (1964 m.).
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Virtualus turas po parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Kita

Vis dar negalime susitikti muziejuje gyvai, tačiau kviečiame į virtualią ekskursiją su MO gidu po lankomiausią parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“!
Pirmasis mūsų laisvės dešimtmetis buvo ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia. Unifikuotą deficito visuomenę pakeitė vartojimo ideologiją išpažįstančios socialiai ir realiai spalvingos rūšys, kurių kiekviena kovojo dėl vietos po Saule. Stulbinanti naujovių gausa keitė santykius, o atsiradusios galimybės vertė mėginti ir rizikuoti. Lyg revoliucijos karnavale maišėsi apačios su viršūnėmis, keitėsi žmonių statusai, meną nokautavo kičas. Ši paroda – tai mūsų visų sunešti „archeologiniai“ atsiminimai apie neoficialų valstybės radimąsi, apie gimusią naują kultūrą. Tai ir atsakymai apie jos kilmę – ir apie tai, kodėl šiandien esame būtent šiame evoliucinės spiralės taške.
Virtualaus turo nuorodą galima rasti čia.

Amilcare’s Ponchielli opera „Lietuviai“

Koncertas

Vasario 16-osios proga prisimename ir publikai pristatome Lietuvos nacionalinės filharmonijos jubiliejinio, 80-ojo koncertų sezono pradžioje skambėjusią Amilcare’s Ponchielli operą „Lietuviai“. Ši pasaulinei klasikai priskiriama opera, ne kartą tapusi Lietuvos prasmingų datų simboliu (kaip antai, 2009 m. spektaklis buvo parodytas Trakų pilyje kaip Vilniaus operos festivalio premjera, 2012 m. Vasario 16-osios proga šis sceninis kūrinys nuskambėjo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre), prasmingai byloja apie mūsų krašto praeities didybę – mat operos siužetui italų XIX a. kompozitorius, Giuseppe’s Verdi amžininkas ir Giacomo Puccini mokytojas Ponchielli pasirinko Adomo Mickevičiaus poemą „Konradas Valenrodas“. Kita vertus, šios operos tekstas be galo taikliai rezonuoja su mūsų dienų ideologinėmis manipuliacijomis, politiniais konfliktais ir tuo išlieka aktualus net ir XXI amžiuje. Priminsime, kad pasaulinė operos premjera įvyko 1874 m. kovo 7 d. Milano „La Scala“ teatre.
Lietuvos nacionalinė filharmonija, vasario 15 d. 19 val.

Mokslinis dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“

Kinas

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sukurtas mokslinis dokumentinis filmas „Kapas 27/3. Vanago sugrįžimas“ (režisierius A. Kuzmickas), pasakojantis apie LGGRT centro, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų mokslininkų vykdytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų paieškas ir mokslinius tyrimus.
Virtualaus filmo nuorodą galima rasti čia.

Filmas „Atiduok Tėvynei, ką privalai“

Kinas

Filme pasakojama apie visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, kuris įvyko 1949-ųjų žiemą Radviliškio rajone, Minaičių kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame bunkeryje. 1949 m. vasario 16 d. ten buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio politinė deklaracija, patvirtinusi partizanų siekį atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Liudininkų pasakojimai ir bunkerio vietoje atlikti archeologiniai tyrimai padeda prisiliesti prie didvyriškų partizaninių kovų istorijos.
Virtualaus filmo nuorodą galima rasti čia.

Paskaita „Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“

Kita

Virtualioje paskaitoje susipažinkite su didelę reikšmę moderniai Lietuvos valstybei turėjusiu katalikišku Fribūro universitetu (Šveicarija), jame XIX a. pab. – XX a. I p. studijavusiais lietuviais, jų intelektualine veikla, indėliu į modernios Lietuvos kūrimosi procesą. Kalbėsime apie universitete 1899–1934 m. veikusią akademinę lietuvių studentų draugiją „Rūta–Lituania“ ir su ja sietinus artefaktus, tarp jų studentų vėliavą, kuri vasario 16-tą bus išstatyta Vilniaus katedros Vyskupų koplyčioje.
Bažnytinio paveldo muziejus, vasario 16 d. 18 val.

Prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“

Kita

Jau 16-ąjį kartą kino festivalis „Žiemos ekranai“ savo ištikimiems žiūrovams Lietuvoje pristato naujų ir išskirtinių prancūziškų filmų programą. Reaguojant į pandemijos diktuojamus apribojimus, festivalis atsinaujina ir visoje Lietuvoje gyvenančius prancūzų kino mėgėjus kviečia susitikti virtualioje erdvėje. Šiuo sudėtingu laiku menas kuria kaip niekad svarbius susitikimo taškus, leidžiančius bendrauti, mąstyti, stebėti ir kelti klausimus apie mūsų visų išgyvenamą dabartį. Tradiciškai „Žiemos ekranuose“ pristatysime jaunosios kartos prancūziško kino kūrėjų darbus. Jūsų lauks aštuoni pagrindinės festivalio programos filmai spinduliuojantys įvairovę ir jaunatviškumą.
Virtualių filmų nuorodą galima rasti čia.

Virtualūs literatūros ir kino susitikimai. Akvilina Cicėnaitė ir Tomas Vengris

Kita

Vilniaus centrinė biblioteka kartu su kino mokykla Youngblood pristato virtualių kino ir literatūros susitikimų ciklą, kurių metu susitinka rašytojai, šiemet nominuoti Metų knygos rinkimuose ir kino kūrėjai. Pokalbius moderuos LRT kultūros žurnalistė Austėja Kuskienė.
Apie paauglystę ir naujus gyvenimo atradimus diskutuos 3 kartus Metų knygos rinkimams nominuota, Australijoje gyvenanti rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaitė („Kad mane pamatytum“) ir „Gimtinės“ režisierius Tomas Vengris.
Vilniaus centrinė biblioteka, kino mokykla Youngblood, vasario 18 d. 20 val.

„Juozo Kazlausko Šiaurė“: virtuali fotoparoda

Fotografija

Šiaurė – tai ne tik vieta, bet ir jausmas, visą gyvenimą lydėjęs fotografą, kino operatorių ir režisierių Juozą Kazlauską (1941–2002). Iš pradžių į ją patekęs ne savo noru, vėliau jis naudojosi visomis galimybės ten sugrįžti. Šalia Tado Ivanausko, Antano Žmuidzinavičiaus ir kitų, Juozas Kazlauskas buvo vienas iš kelių Lietuvos žmonių, priartėjusių prie Šiaurės poliaus, pats ir priartinęs bei supažindinęs mus su skambiais, pasaulinio garso vardais Arkties vandenyne. Jo dienoraščiai ir fotografijos puikiai iliustruoja geografijos ir istorijos faktus, supažindina su Šiaurės tautelių gyvenimu bei papročiais. Šioje virtualioje parodoje pateikiamos 40 fotografijų iš ciklų „Prie Karos jūros“ (Jurgos tundra, 1975 m.), „Vilhelmo Barenco karavelės beieškant“ (Naujoji Žemė, 1979 m.), „Arkties atradėjų keliais“ (Naujoji Žemė, 1982 m.) ir „Dingusių poliarinių ekspedicijų pėdsakais“ (Prano Juozapo Žemė, 1985 m.).
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Virtualių koncertų ciklas „Avanscena #5“

Koncertas

Teatrą užpildo šviesa, muzika grįžta į sceną… Šįkart tam, kad skambėtų jūsų namuose. Virtualių koncertų ciklas „Avanscena #5“.
Vasario 16 d. kviečiame į visai neseniai LNOBT solistu tapusio Kosto Smorigino rečitalį. Šiame koncerte skamba vien lietuvių kompozitorių kūriniai, todėl jo dedikacija Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – itin prasminga.
Operos solisto Kosto Smorigino karjeros muzikiniai keliai jau atvedė jį iki Londono „Covent Garden“, Milano „La Scala“, Berlyno ir kitų garsių pasaulio operos teatrų scenų. Tad ypač džiugu jį pristatyti kaip LNOBT operos trupės narį. Nors K. Smoriginą klausytojai ne kartą girdėjo teatro spektakliuose, tačiau šis lietuviškų kūrinių koncertas – tarsi savotiškas debiutas nauju amplua.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, vasario 16 d. 19 val.

Virtualūs parodų trečiadieniai ir šeimų šeštadieniai

Kita

Lietuvos nacionalinis muziejus antrojo karantino metu atgaivina rubriką #kąveiktikaineveikiame ir kviečia lankytojus į virtualius susitikimus. Įprastai Lietuvos nacionaliniame muziejuje naujausios parodos atidaromos trečiadieniais, tačiau nuo šiol tai bus laikas, kai muziejus su lankytojais vis kitoje parodoje susitiks virtualiai. Šeštadienis muziejuje – tai šeimų diena. Mažieji lankytojai kviečiami žiūrėti virtualias pamokėles, kurias lydės specialiai paruoštos užduotys.
Virtualių parodų nuorodą galima rasti čia.

„Valerijonas Vytautas Jucys: gyvenimas, paskirtas knygos ženklui“

Grafika, Fotografija, Kita

Virtuali paroda skiriama grafiko Valerijono Vytauto Jucio (1930-2016) 90-osioms gimimo metinėms. Valerijonas Vytautas Jucys – dailininkas, grafikas, vienas žinomiausių Lietuvoje ekslibrisų kūrėjų, nuolatinis Lietuvos ekslibrisų parodų ir tarptautinių Vilniaus ekslibrisų bienalių kuratorius bei dalyvis, knygų iliustratorius ir apipavidalintojas, estampų, plakatų autorius – šių metų gruodžio 18 dieną būtų šventęs 90-ąjį jubiliejų. Jis Lietuvos nacionaliniam muziejui 2015– 2016 metais padovanojo 932 paties sukurtus ekslibrisus, ilgai kauptą ir saugotą Lietuvos bei užsienio autorių lietuviškų ir lituanistinių ekslibrisų rinkinį, kurį sudaro daugiau kaip 10300 knygos ženklų, beveik 400 ekslibrisų kolekciją „Erotika“ ir arti 300 vienetų autorinių naujametinių atvirukų rinkinį. Didžioji dalis knygos ženklų buvo eksponuojami įvairiose parodose ir tarptautinėse bienalėse, pelnė apdovanojimus. Parodoje pristatomi mažosios grafikos kūriniai iš dovanoto rinkinio. Virtualią parodą parengė Daiva Narkauskienė.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Sujungtomis pajėgomis“: Steigiamasis Seimas ‒ šiandieninės demokratijos ištakos

Fotografija, Kita

1920 m. gegužės 15 d. pradėjo darbą pirmasis šiuolaikinis Lietuvos parlamentas ‒ Steigiamasis Seimas. Jis užbaigė, kaip tada atrodė, ilgokai užtrukusį valdžios laikinumo metą ir atvertė naują valstybės gyvenimo lapą. Lietuva tapo demokratine respublika su nuolatine Konstitucija, sava valiuta litu, reglamentuotai veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, Seime priimamu valstybės biudžetu. Balandžio viduryje Lietuvos žmones į miestelių ir miestų gatves išvedė pirmieji visuotiniai parlamento rinkimai. Rinkimai nuvainikavo kai kuriuos iškilius jauno lietuvių politinio gyvenimo „senbuvius“, ankstesnius valstybės vadovus, bet į Lietuvos ateities lėmėjų gretas stojo daugybė kartais tik draugijose ar savo valsčiuje žinomų politikos naujokų. Didžiai demokratiškas Steigiamasis Seimas tapo ir valstybinės politikos, ir bendro darbo mokykla. Greta kilmingųjų sėdėjo bežemiai, baigusių tik pradinį mokslą buvo gerokai daugiau nei profesorių.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Vienos šeimos portretas“

Tapyba

„Motinystė yra tai, kas nekalba. Ir ne todėl, kad nenori kalbėti – ji neturi kalbos, ji yra tai, kas neišreiškiama žodžiais“. Ši rašytojos Vandos Juknaitės įžvalga nuskamba tarsi Onos Römerienės (1895‒1974) kūrybos refleksija. Apie savos kasdienybės džiaugsmus ir iššūkius dailininkė mums liudija ne žodžiais, o talentingais teptuko brūkštelėjimais. Kviečiame susipažinti su Lietuvos nacionalinio muziejaus fonduose saugomais garsių menininkų giminės atstovės Onos Römerienės paveikslais. Jie – vertingas liudijimas apie sudėtingą moters ir jos šeimos gyvenimo kasdienybę dviejų pasaulinių karų įrėmintame pasaulyje. Pagimdžiusi septynis vaikus, iš kurių du palaidojo vaikystėje, ir praleidusi dvidešimt metų streso kupinoje santuokoje, Ona Römerienė prarado viltį pakeisti sutuoktinio charakterį, todėl 1939 metais pasiryžo pasipriešinti sutuoktinio reikalavimams ir su mylimais vaikas daugiau nebesiskirti. Tačiau planus sujaukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

„Nuo SACRO iki PROFANO“

Kita

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

„Įstabioji teatro istorija“

Kita

Jau šį šeštadienį, gruodžio 19 d. 18.30 min. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pradeda didžiausią savo istorijoje projektą – parodą po atviru dangumi „Įstabioji teatro istorija“, skirtą Valstybės teatro 100-mečiui. Tai šimtas eksponatų iš muziejaus aukso fondo – režisierių, aktorių, atlikėjų, dailininkų, spektaklių fotografijos, plakatai, eskizai, kita unikali medžiaga, ženklinanti Lietuvos profesionaliojo teatro kūrimąsi, 1920 –1940 m. meninius pasiekimus, jų svarbą mūsų dienų teatrui, gerai žinomam, ryškiai skambančiam pasaulinėje scenoje. Jau nuo pirmadienio įvairiose sostinės vietose miestelėnų dėmesį patrauks pirmoji dalis Lietuvos kultūros istoriją įprasminusių plakatų.
Parodos po atviru dangumi nuorodą galima rasti čia.

„Pergalingos 1989-ųjų Kūčios: Molotovo–Ribbentropo pakto nuvainikavimas“

Fotografija, Kita

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Tomasas Dolabelas (Tommaso Dolabella): „Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime“

Tapyba, Kita

Tai vieno įspūdingo, reikšmingus 400 metų senumo istorinius Lietuvos, Lenkijos ir Maskvos valstybių įvykius menančio, monumentaliais matmenimis (beveik 3,5 x 3,5 m) išsiskiriančio eksponato paroda. Šis kūrinys – žinomo italų dailininko Tomaso Dolabelos (Tommaso Dolabella, ~1570–1650) ar jo aplinkos sukurtas paveikslas Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime. Paveikslas primena tiek konkrečią pergalę, tiek ir visą Abiejų Tautų Respublikos karų prieš Maskvą XVII a. pradžioje istoriją. Paveikslo Maskvos caro Vasilijaus Šuiskio ištikimybės priesaika 1611 m. Abiejų Tautų Respublikos seime siužetas liudija, kad Liublino unijos sukurta Abiejų Tautų Respublika, suvienijusi Lenkijos Karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę bei jos tautas – lenkus, lietuvius, ukrainiečius, baltarusius, – ne tik sugebėjo atsispirti agresijai iš Rytų, bet ir suduoti itin skaudų ir žeminantį smūgį suirutę tuo metu išgyvenusiai Maskvos valstybei.
Virtualios ekskursijos po parodą nuorodą galima rasti čia.

„1918–1945 / Kaunas–Vilnius“

Tapyba, Grafika, Skulptūra ir instaliacija

Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ Užupyje surengė provokuojančią ekspoziciją, atskleidžiančią platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą. Paroda tarsi užduoda klausimą: „Kuo būtumėte, jei gyventumėte tarpukariu: tradicijos ir paveldo bei romantikos puoselėtojas istorinėje LDK sostinėje Vilniuje, ar laikinosios, bet naujos ir modernios sostinės statytojas Kaune?“ Šioje parodoje norėjome palyginti dviejų miestų meninio gyvenimo kontekstus, skirti daugiau dėmesio socialiniams ir politiniams procesams, parodoje persipina dailė ir istorija. Paroda ir sudaryta iš dviejų dalių. Pirmoji – miestų įvaizdžiai: skirtumai ir bendrumai, naujai augantis miestas Kaunas, laikinoji sostinė, ir istorinė LDK sostinė Vilnius su visai kitais akcentais. Antroji – dviejų miestų pagrindinės meno mokyklos – Kauno meno mokykla ir Stepono Batoro universitetas Vilniuje, jų panašumai ir skirtumai.
„Tartle“ parodą virtualiai aplankyti galima čia.