Vilniaus šviesų festivalis | Sauliaus Žiuros nuotr.

Išskirtinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d. tamsiu paros metu, vilniečius ir miesto svečius stebins trečią kartą į sostinę grįžtantis Vilniaus šviesų festivalis, kuriame savo kūrinius pristatys net 16 Lietuvos ir užsienio šviesos meno atstovų.

Šiais metais šviesos meno galerijoje po atviru vasariškos sostinės dangumi kontrastingą šviesos ir tamsos žaismo kuriamą reginį dovanos 9 Lietuvos kūrėjai ir 7 užsienio svečiai, kurie lankytojus kvies pažinti šviesos meną senąjį ir naująjį Vilnių jungiančiame festivalio maršrute. Taip pat lankytojų festivalyje lauks keli įvietinto meno ir apšvietimo dizaino sprendimai.

Vienas ryškiausių III Vilniaus šviesų festivalio dalyvių – skulptūrų ir šviesos instaliacijų, interaktyvių objektų kūrėjas Vėjas Aliukas, praėjusių metų festivalio lankytojus sužavėjęs pradžios ir pabaigos neturinčios tobulos uždaros formos objektu-šviesos instaliacija „Mazgas“ (Alumnato kieme).

Nuo 2015 metų intensyviai kuriantis menininkas dar studijų Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedroje laikais linko į didelio formato kūrinius, kuriais analizuoja žmogaus santykį su jį supančia realybe. Kūrėjas savo objektais bando pakeisti erdvės suvokimą. Autorius nesistengia kurti naratyvo – palieka laisvę pasakojimą susikurti žiūrovui.

Vėjo Aliuko kūrybiniame kelyje daugybė įgyvendintų projektų: „Mazgas“, „Infinity“, „Donut“, „Horizon“ ir kiti, kurie buvo eksponuojami parodoje „<35“, kultūros bei meno renginiuose „Beepositive“, „Kultūros naktis“, „Staro Riga“ bei Klaipėdos ir Vilniaus šviesų festivaliuose.

„Infinity“, Klaipedos šviesų festivalis, 2018 m. | Asmeninio kūrėjo albumo nuotr.

Pasak Vėjo Aliuko, kiekvienas darbas, kiekvienas projektas sulaukia tam tikro dėmesio ir įvertinimo, nuomonių, kritikos, džiaugsmo ir nuostabos iš jį stebinčių žiūrovų. „Tai tarsi asmeniniai konkursai, kuriems stengiesi kuo įdomiau, geriau, įtaigiau pasirengti ir drauge su kuriais tobulėji ir augi“, – sako menininkas. Susipažinkime iš arčiau.

Kuo daugiau dirbi su šviesa, tuo įdomiau

– Šviesos festivaliuose dalyvaujate jau daugybę metų ir Lietuvoje, ir užsienyje. Kada susidomėjote menais? Kaip ir kodėl Jūsų kūryboje atsirado šviesa, šviesos šaltiniai?

– Mane visą gyvenimą supa kūryba. Taip jau nutiko, kad esu iš kūrėjų šeimos. Su šviesa susidūriau dar mokykloje, prisidėdamas prie Vilniaus lygiadienio švenčių organizavimo. Nerimi plukdydavome milžiniškas šviečiančias skulptūras, atspindinčias baltų mitologijos temą. 2015 m. visai netikėtai buvau pakviestas kurti šviesos instaliacijas muzikos festivalyje „Sūpynės“. Tuo metu mažai žinojau apie elektroniką ir apšvietimo galimybes. Tais pačiais metais dalyvavau šviesų festivalyje Pilaitėje „Beepositive“ su šviesos ir garso instaliacija „Horizontas“ – ilgu besisukančiu šviesos tuneliu. Kuo daugiau dirbau su šviesa ir formomis, tuo įdomiau darėsi ekperimentuoti, tad dalyvavau ir įvairiuose šviesos festivaliuose Vilniuje, kituose miestuose ir užsienyje.

– Kuo Jus sužavėjo improvizacijos su šviesa, šviesos šaltiniais?

– Labiausiai gal žavi tamsos ir šviesos santykis. Tamsos gebėjimas niveliuoti ir slėpti kasdienius vaizdus, o pasitelkiant šviesą – galimybė įterpti naujus vaizdinius. Tamsa tampa galerijos sienomis, kurios neturi lubų ir ribų, o naudodamas šviesą erdvę gali keisti neatpažįstamai arba suteikti jai naujų kontekstų.

– Kas Jus įkvėpia kūrybai? Galbūt kitų menininkų kūryba, galbūt tam tikri įvykiai, o gal tiesiog kasdienis gyvenimas ir jame vykstantys procesai?

– Domiuosi mikro-makro, distopija, „Sci-fi“ (angl. Science fiction – mokslinė fantastika) Iš to kyla idėjos objektų formoms, instaliacijų kuriamam vizualiniam krūviui, norimam jų santykiui su aplinka, aplinkos santykiui su pačiais objektais.

Asmeninio kūrėjo albumo nuotr.

Šviesos meno ypatumai

– Bandant atsakyti, ar šviesos menas yra menas, galima nuklysti į labai gilias diskusijas. Jūsų nuomone, ar šviesos menas yra lygiavertė meno atšaka, kaip kad skulptūra, muzika ir kitos visuotinai pripažįstamos meno formos?

– Pasaulyje yra nemažai šviesos menininkų, kurių instaliacijos prilygsta meno šedevrams. Jeigu kūrinys, turintis konceptą, yra unikalus, įdomus, efektingas, kodėl gi tai ne menas? Šviesa gali būti skulptūriška, tapybiška, gali būti sujungta su kitomis meno formomis. Kaip garsas savaime nėra menas, taip ir šviesa, kad būtų menas, turi turėti kontekstą, mintį, poveikį.

– Kaip vertinate Lietuvos šviesos meno sceną?

– Manau, kad tai jauna meno atšaka. Labai dažnai šviesos menas siejamas su dekoru ar šou elementais renginiams. Nėra atskirties tarp dekoratyvaus techninio apšvietimo ir konceptualios meninės šviesos instaliacijos. Viskas suplakama į vieną ir pateikiama kaip šviesos menas. Kartais atrodo, kad visuomenė labiau vertina apšvietimo kiekį, nei turinį, todėl neretai meninė kūrinio vertė praranda svorį prieš komercinę pompastiką. Lietuvoje turime tikrai per mažai šviesos instaliacijų ar objektų kūrėjų, kad visuomenė šį kūrybinį rezultatą pradėtų vertinti kaip meną.

Specialiai III Vilniaus šviesų festivaliui

– Ką sukūrėtė III Vilniaus šviesų festivaliui?

– Šias metais pristatysiu turbūt daugiausiai iššūkių keliančią instaliaciją „Jungtis“. Tai bus objektas apie vieną iš visų mūsų kaip individą, santykio kūrėją, gebantį atsinaujinti, jungtis, prisitaikyti net visa griaunančiomis aplinkybėmis.

– Ko palinkėtumėte šių metų Vilniaus šviesų festivalio lankytojams?

– Neskubėti ir būti kantriems. Festivalis truks 3 naktis, tad, manau, bus pakankamai laiko apžiūrėti visas instaliacijas įsigilinant, nesibūriuojant ir nepervargstant. Linkiu ramaus, įkvėpiančio ir nors trumpam į kitą šviesos ir tamsos žaismo erdvę nukeliančio festivalio.

III Vilniaus šviesų festivalis susitikti didžiausia Lietuvoje šviesos meno galerija po atviru dangumi virtusioje sostinėje kviečia rugpjūčio 13–15 d. (Žolinių savaitgalį) nuo 22 val. iki 3 val. nakties. Daugiau informacijos apie Vilniaus šviesų festivalį rasite čia.