Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2022 m. 16 vasario d. 08:22
Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: Jonas Basanavičius

Jonas Basanavičius. Dail. J. Šileika, 1924 m.

Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato gydytoją, folkloristą, tautinio sąjūdžio ideologą, Lietuvos patriarchą dr. Joną Basanavičių. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.

Basanavičius Jonas (1851–1927), gydytojas, folkloristas, lietuvių tautinio sąjūdžio ideologas, vadinamas Lietuvos patriarchu. Gimė Vilkaviškio apylinkėse, Ožkabalių kaime. Baigė Marijampolės gimnaziją ir Maskvos universitetą, nuo jaunystės rinko tautosaką ir domėjosi Lietuvos istorija. Gyveno ir dirbo Bulgarijoje (1879–1882 ir 1884–1905), palaikė ryšius su bulgarų demokratų partija, vėliau tapo jos nariu. Padėjo išplėsti Varnos kurortą, jame ir šiandien yra Basanavičiaus gatvė. 1883 m. įkūrė pirmąjį lietuvišką mėnraštį „Aušra“, leistą Ragainėje, paskui Tilžėje. „Aušros“ pasirodymas laikomas lietuvių tautinio atgimimo pradžia, o Basanavičius — žymiausiu lietuvių autoritetu, simboline tautinio sąjūdžio figūra.

Paskelbė daug medicinos, archeologijos, istorijos, etnografijos, folkloristikos, kalbotyros, literatūrologijos studijų. Ilgus metus bandė įrodyti lietuvių kilmę iš antikiniais laikais Bulgarijoje ir šalia jos gyvenusių trakų ir frigų genčių. Ši lietuvių kilmės teorija buvo gana diletantiška, nors jai paremti Basanavičius surinko vertingos medžiagos (pastaruoju metu kai kurie, ypač bulgarų, mokslininkai linksta trakų-frigų hipotezę iš dalies atgaivinti). Didesnių nuopelnų jis turi kaip folkloristas, paskelbęs ne vieną tomą lietuviškų pasakų, padavimų ir dainų. Nuo 1905 m. Basanavičius su pertraukomis gyveno Vilniuje. Buvo Didžiojo Vilniaus seimo (1905) iniciatorius ir vienas pirmininkų. Įkūrė Tautiškąją lietuvių demokratų partiją, vėliau rėmė „Vilties“  laikraščio grupę. 1907 m. įsteigė Lietuvių mokslo draugiją ir ligi mirties jai pirmininkavo. Redagavo jos leidinį „Lietuvių tauta“ . Per Pirmąjį pasaulinį karą likęs Vilniuje, vadovavo 1917 m. Lietuvių konferencijai, kai buvo išrinkta Lietuvos Taryba.

Jonas Basanavičius su žmona Gabriele Eleonora Mohl-Basanavičiene, ~1885

Garbiausias Lietuvos Tarybos narys, Basanavičius pirmininkavo 1918 m. vasario 16 d. posėdžiui, priėmusiam Nepriklausomybės aktą, ir buvo pirmasis Akto signataras, nors pradžioje buvo linkęs pasitenkinti Lietuvos autonomija. Pasiliko Vilniuje, kai miestą užėmė bolševikai (tuo metu kūrė istorijos ir etnografijos muziejų) ir lenkai (tebedirbo Lietuvių mokslo draugijoje, publicistikoje gynė lietuvių teises).

Žinoma keletas Vilniaus namų, kuriuose Basanavičius gyveno ar dažnai lankėsi (Latako g. 1, Pranciškonų g. 3 ir kt.). Gyvenimo pabaigą jis praleido A. Domaševičiaus g. 9, mirė ligoninėje Vilniaus g. 25 (namas pažymėtas atminimo lenta). Basanavičiaus mirtis buvo irgi simboliška — jis mirė 1927 m. vasario 16 d., lietuvių visuomenei minint 9-ąsias nepriklausomybės sukaktuves. Beje, ta data buvo simboliška ir jo asmeniniame gyvenime — 1889 m. vasario 16 d. mirė jo mylima žmona, vos 27-erių metų Čekijos vokietė Gabrielė Eleonora Mohl. Basanavičius buvo pašarvotas Vilniaus katedroje, o į Rasų kapines jį palydėjo ne tik lietuvių, bet ir lenkų, baltarusių bei žydų visuomenės atstovai. Ant jo antkapio (1929) iškaltas įrašas: „Kada mes jau in dulkes pawirsim, jei Lietuwiszka kalba bus twirta pastojus, jei per musu darbus Lietuvos dwase atsikwoszes — tasik mums ir kapuose bus lengweu smageu ilsetis. D-ras Jonas Basanavičius 1882 metais.“ Sovietmečiu jo kapas ne sykį buvo patriotinių manifestacijų vieta.

Basanavičiaus vardu pavadinta viena didžiųjų Naujamiesčio gatvių. 2005 m. Basanavičiaus paminklas (skulpt. Gediminas Jokūbonis) atidengtas filharmonijos rūmuose, kur vyko Didysis Vilniaus seimas.

Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 199-200).

Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!