Ji kolekcionavo ne tik meno kūrinius, bet ir menininkus. Spalvinga asmenybė, turtingos šeimos paveldėtoja, neturėdama jokio meninio išsilavinimo, sukaupė vieną įspūdingiausių meno kūrinių kolekcijų, pralenkė savo laiką ir tapo centrine figūra dvidešimto amžiaus modernaus meno istorijoje.
Dokumentinis režisierės Lisos Immordino Vreeland filmas „Peggy Guggenheim: priklausoma nuo meno“ (Peggy Guggenheim: Art Addict, 2015) atsigręžia į šią nepaprastą moterį, įkūrusią modernaus meno galerijas Londone, JAV ir galiausiai – Venecijoje, apsaugojusią daugybę modernaus meno kūrinių nuo Antrojo pasaulinio karo destrukcijos ir išgarsinusią tokias asmenybes kaip J. Pollock, R. Motherwell ir M. Rothko.
P. Guggenheim garsėjo ne tik meile menui, bet ir meile menininkams. Ji buvo užmezgusi romanus su daugybe kūrėjų, tarp kurių ir Samuelis Beckettas, ir skulptorius Constantinas Brancusi. Peggy nesidrovėjo elgtis taip, kaip elgėsi to meto vyrai, ir dėl to sulaukė nemažai priekaištų bei pašaipų. Tačiau nepaisant kandžių replikų, akivaizdu, jog P. Guggenheim, net ir pati nekurdama, savo indėliu į modernaus meno raidą prilygsta didiesiems dvidešimto amžiaus kūrėjams.