Jonas Jurašas. Fot. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Jonas Jurašas – mūsų amžininkas, bet dar prieš 50 metų tapo Lietuvos kultūros legenda, kai 1972-ųjų pavasarį Kauno dramos teatre pastatė Juozo Grušo dramą „Barbora Radvilaitė“. Valdžia, dorodamasi su „nepatogiu, per daug dvasingu ir nacionalistiniu“ režisieriumi, įsakė spektaklio finale atsisakyti Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo, bet J. Jurašas, protestuodamas prieš nuolat jo spektaklius darkančią cenzūrą, parašė atvirą laišką LTSR kultūros ministrui. Tai buvo pirmas toks protesto laiškas okupuotoje Lietuvoje. J. Jurašas, išdrįsęs pasipriešinti sovietinei sistemai, buvo pašalintas iš Kauno dramos teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų be teisės dirbti teatre, 1974 m. jį kartu su šeima KGB išprašė iš Tėvynės.

Ir šiandien J. Jurašas kai kam nepatogus, nes vadovaujasi nekintančiomis pamatinėmis vertybėmis: visur ir visada – gyvenime ir kūryboje – elgtis pagal sąžinę. Laisvo žmogaus sąžinę. Dėl to, manome, verti dėmesio J. Jurašo gyvenimas ir darbai, skatinantys mąstyti apie menininko kūrybą, vietą visuomenėje, aktyvią veiklą keliant šalies nepriklausomybės, valstybingumo idėją. J. Jurašas mums dovanojo daug neįkainojamų pamokų. Jas suvokti, tikimės, padės Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus parengta paroda „Jonas Jurašas. Būties kaina“.

Parodos eksponatai. Fot. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Ekspozicijoje pirmą kartą taip išsamiai pristatomas teatro režisieriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato J. Jurašo gyvenimas ir kūryba. Apžvelgiant daugiau kaip 50 J. Jurašo spektaklių, statytų sovietmečio cenzūros laikais Lietuvoje ir Rusijoje, Vakarų pasaulio scenose (JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje, Japonijoje), nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje, skleidžiasi ryški kūrėjo asmenybė, darbų išskirtinumas ir svarba.

Per Lietuvą keliaujanti paroda jau eksponuota Nacionaliniame Kauno dramos teatre, kur J. Jurašas išgyveno svaiginamų kūrybos aukštumų, patyrė didžiulį tautos pripažinimą ir meilę ir tragiškų likimo momentų. Parodą galėjome išvysti ir Merkinėje; apie ją prieš kelerius metus režisierius kalbėjo: „Merkinėje atsitveriu nuo pasaulio, nuo visų problemų. Viskas ištirpsta, kai būdamas čia, Merkinės piliakalnio papėdėje, žiūriu į Nemuno ir Merkio santaką. Gyventi čia – didelė prabanga. Labai didelis džiaugsmas ir dvasios ramybė, kurios niekur kitur šiandien nerasi…“

Išskirtinė vieta tenka J. Jurašo darbui Vilniaus teatruose. 1963 metais Lietuvos rusų dramos teatre J. Jurašas pastatė diplominį spektaklį – A. Volodino „Paskyrimą“, o po kelių vaidinimų jį uždrausta rodyti dėl „smulkiaburžuazinių“ nuotaikų. 1967-aisiais, po sėkmės Šiaulių dramos teatre (puikiai įvertinta A. Arkanovo ir G. Gorino pjesės „Vestuvės visai Europai“ režisūra), J. Jurašas buvo pakviestas dirbti Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre. Čia pastatė S. Mrožeko „Tango“, L. Zorino „Varšuvos melodiją“. Šiais spektakliais ir darbo metodais sujudino nusistovėjusį teatro snaudulį bei rutiną; įrašė savo žodį į Lietuvos teatro istoriją. 1997–2009 metais J. Jurašas bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru, pastatė G. Verdi „Aidą“, B. Kutavičiaus „Lokį“, Ch. W. Glucko „Orfėją ir Euridikę“, A. Ponchielli „I Lituani (Lietuviai)“. Šie spektakliai sulaukė dėmesio Lietuvoje ir užsienyje.

Parodos eksponatai. Fot. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

Tačiau nėra J. Jurašo spektaklio, garsesnio už „Barborą Radvilaitę“. Šių metų balandį sukako penkiasdešimt metų nuo jo legendinės peržiūros, lėmusios tolesnę režisieriaus būtį. O 1972 metų rugsėjo 9 dieną įvyko išdraskytos, kupiūruotos „Barboros Radvilaitės“ premjera nedalyvaujant režisieriui, neminint jo pavardės… Šiandien šis spektaklis – ne tik režisieriaus J. Jurašo nesitaikstymo su sovietine cenzūra, pasipriešinimo sistemai ir kovos už laisvą Lietuvą simbolis; tai kūrinys, šalies teatro kritikų pripažintas ryškiausiu XX a. lietuvišku spektakliu.

Ekspoziciją parengė kuratorė Liucija Armonaitė, parodos architektai Ona Vėliūtė, Saulius Valius, dailininkės Ona Vėliūtė, Jūratė Šatūnė.

Parodos atidarymas rugsėjo 6 d. 18 val.

Paroda veiks iki šių metų spalio 30 d.

Ekskursijos su parodos kuratore vyks rugsėjo 15, 29 d. ir spalio 13, 27 d. Pradžia – 17.30 val.

Galimos nemokamos ekskursijos moksleivių grupėms. Išankstinė registracija: ausra.trakselyte@lnb.lt