Gabrielė Tuminaitė. Pranešimo spaudai nuotr.

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras skelbia naujojo – 34-ojo – sezono pradžią. Pasak teatro vadovo Simono Keblo, šis sezonas išsiskirs tiek temų gausa bei aktualumu, tiek formų įvairove. Laukia penki premjeriniai spektakliai, taip pat jau trečius metus iš eilės bus tęsiamas ir plėtojamas per pandemiją sumanytas „DramaTest“ konkursas. Teatras vyks į gastroles Lietuvoje ir užsienyje, tęs edukacinius užsiėmimus, o bendradarbiaujant su garsiais Lietuvos ir užsienio dramaturgais bei režisieriais žiūrovams bus pasiūlytas atnaujintas, įvairus ir šiuolaikiškas VVMT repertuaras.

Simboliška, kad naująjį VVMT sezoną savotiškai įrėmins prieš dvejus metus sumanyto ir pandemijos sąlygomis pradėto „DramaTest“ konkurso darbai. Pasak teatro vadovo S. Keblo, 2020 m. gimęs „DramaTest“ projektas (meno vadovė – Gabrielė Tuminaitė) tuomet buvo savotiškas šio teatro atsakas ribojimų kupinam laikotarpiui. „DramaTest“ padėjo teatrui atsinaujinti, pritraukiant įdomių jaunų režisierių, atskleidžiant jų režisūrines vizijas bei idėjas, taip pat šis projektas leido praplėsti temų lauką ir auditoriją. „Šiandien galime sakyti, kad „DramaTest“ – tai ne tik bandymų, eksperimentų, ieškojimų erdvė, iš šio projekto išauga realūs darbai, kurie papildo Valstybinio Vilniaus mažojo teatro repertuarą naujais, originaliais spektakliais“, – teigia teatro vadovas.

Simonas Keblas. Pranešimo spaudai nuotr.

*

Akivaizdus to įrodymas – pirmoji naujojo sezono premjera, įvyksianti rugsėjo 8, 9 d. Tai režisierės Gabrielės Tuminaitės hibridinės formos teatro projektas „Scilė nori būti žmogumi“ pagal menininkės ir dramaturgės Paulinos Pukytės pjesę „Kalno poza“, kurio pradžia ir buvo pandemijos sąlygomis sukurtas eskizas, parodytas pirmojo „DramaTest“ konkurso metu. Kiek vėliau „Kalno pozos“ eskizas virto filmu, žiūrovams pristatytu 2021 m. rugpjūčio 30 d.

Pasak pjesės autorės P. Pukytės, pasitelkiant absurdą ir satyrą, čia kalbama apie žmonių tarpusavio santykius kaip vienas kito „smegenų plovimą“. Šiuolaikiška postmodernia kalba kritikuojami ribojantys, lyčių nelygybę ir kitas „tradicijas“ palaikantys stereotipai bei moters (ypač moters kūrėjos) padėtis patriarchaliniame seksistiškame pasaulyje. Pjesės veikėjai – gerai žinomi antikos personažai, su visu savo kultūriniu bagažu atsidūrę kitame, sau neįprastame kontekste.

Režisierė G. Tuminaitė, dar per karantiną į pagalbą pasikvietusi videomenininkę Anetą Bublytę ir operatorių Eitvydą Doškų, per šią pjesę ėmėsi tyrinėti teatro ir kino panašumus bei skirtumus, eksperimentuoti su jų sintezės galimybėmis. Pasak režisierės, konceptualūs P. Pukytės tekstai ypač tinka būtent tokiai – hibridinei – teatro formai.

„Ši feministinė absurdo pjesė, kaip ir būdinga autorei, yra netradicinė, labai specifinė savo forma, pilna įvairių kultūrinių nuorodų, tad dirbant su šia medžiaga reikia gerokai pasukti galvą“, – sako G. Tuminaitė.

Režisierė įkvėpimo sėmėsi iš septintajame–aštuntajame dešimtmetyje Amerikoje gimusio performing for camera žanro ir „vintažinių“ televizijos spektaklių, taip pat film noir estetikos, kurią pritaiko scenoje. Taip išryškinama ir laiko – visa ko keitimosi bei pasikartojimo tema, taip pat ir perspektyvos, žiūros taško svarbos klausimas.

*

Džiugu, kad festivalis „Sirenos“ net keturiais „Auksiniais scenos kryžiais“ (už režisūrą, pagrindinius vyro ir moters vaidmenis bei kostiumus) šiemet apdovanotą VVMT spektaklį „Dėdė Vania“ (rež. Tomi Janežič) įtraukė į lietuviškos vitrinos programą, jis bus rodomas rugsėjo 24 d.

*

Spalio 8, 9, 11 ir 12 d. (vėliau lauks dar 4 pasirodymai pavasarį) įvyks viena laukiamiausių šio sezono premjerų – Valstybinio Vilniaus mažojo teatro ir „Nojo Airlines“ orkestro bendras tarptautinis projektas – performansas „Infinity“. Tai teatro bei džiazo muzikos sintezė, atskleidžianti visiškai naują formą bei žiūros tašką. Viena pagrindinių šio performanso temų – gėrio ir blogio kova, kurią išplėtoti padės gyvai grojantys bei improvizuojantys „NoJo Airlines“ muzikantai bei VVMT trupės aktoriai. Projekto sumanytojai ir autoriai – režisierė Gabrielė Tuminaitė bei „NoJo Airlines“ įkūrėjas, lietuvių džiazo būgnininkas, perkusininkas, kompozitorius, performansų autorius Dalius Naujokaitis (Niujorkas).

Teatro performanso „Infinity“ (angl. begalybė) pavadinimas simboliškai atspindi tiek amžiną gėrio ir blogio kovą, tiek jokių ribų neturintį kūrybos gaivalą, kuris būdingas „NoJo Airlines“ muzikai. Pasak rež. G. Tuminaitės, D. Naujokaičio muzika yra berėmė, laisva, išsiskirianti nepaaiškinama ateities nuojauta, o gėrio ir blogio tema, pasitelkiant šią muziką, nėra primityviai suaktualinama – ji įgauna kur kas gilesnę prasmę. „NoJo Airlines“ muzikinė improvizacija šiuo atveju tampa kuriančiąja – tvarką ir taiką pasaulyje atstatančia bei vilties suteikiančia jėga.

*

Lapkričio 18, 19 d. VVMT žiūrovus pakvies į spektaklio „Tinder Dates“ premjerą. Tai savotiškas socialinis tyrimas, komedija, sukurta net dviejų režisierių – Gabrielės Tuminaitės ir Staso Žyrkovo (Ukraina) bei žinomos lietuvių dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės, kuri pjesę rašė gyvai, per repeticijas, bendraudama su aktoriais, klausydamasi jų pasakojamų istorijų, įžvalgų.

Stas Žyrkov. Pranešimo spaudai nuotr.

Spektaklyje „Tinder Dates“ nagrinėjamas paslaptingas, žavus ir sudėtingas reiškinys – žmonių draugystės ir meilės fenomenas. Keliami klausimai: kodėl susirasti artimą žmogų yra labiau išimtis nei taisyklė? Kodėl susitikti, būti kartu su brangiu žmogumi dažnai sutrukdo baimė? Spektaklio režisierės G. Tuminaitės teigimu, iš esmės čia atskleidžiama meilės ir didelės baimės sandūra. Pasak teatro vadovo S. Keblo, „Tinder“ pažinčių platforma čia tampa savotiška šių dienų gyvenimo metafora; spektaklyje atskleidžiamos ir vienatvės baimės, poreikio būti mylimam ir reikalingam temos, kurios itin išryškėjo pasaulį sukausčiusios pandemijos bei galiausiai – prasidėjusio karo Ukrainoje akivaizdoje, kai mūsų kasdienybė tapo persmelkta netikrumo ir nerimo dėl ateities.

Pasak dramaturgės G. Labanauskaitės, čia nėra vientiso naratyvo, dramaturgija kuriama iš atskirų epizodų, tačiau visuose juose kalbama apie žmonių vienas kito paieškas, čia labai daug meilės siekiamybės. Anot režisierės G. Tuminaitės, tai trumpos istorijos, kurios nebūtinai yra viena su kita susijusios, tačiau kiekviename etiude, kad ir koks jis būtų – komiškas, absurdiškas ar fantasmagoriškas, – kalbama apie susitikimus, apie tai, kaip kitas žmogus, kad ir trumpam sutiktas, mus keičia. Dėmesys sutelkiamas į tai, kuo žmonės gyvena šiomis dienomis – šis darbas yra apie vadinamąją millenium kartą (24–30 m. amžiaus žmones) – jaunieji aktoriai vaidina savo amžiaus personažus, o spektaklyje parodomos būtent šiai kartai būdingos realijos, santykių vingrybės. Spektaklis papildytas gyvais muzikiniais numeriais, tad, nepaisant sudėtingų temų, jis gyvas, dinamiškas ir įkvepiantis.

Režisieriaus Staso Žyrkovo teigimu, vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie šį spektaklį, yra komandinio darbo principas – tai lyg savotiška aliuzija į klasikinį teatrą, kai nebuvo režisieriaus ir kūrė visi. Šiuo atveju prie spektaklio dirba du režisieriai, dramaturgė, taip pat nuostabūs jauni aktoriai, kurie čia tampa ir dramaturgais, mat kuriama „komandinė“ istorija, ir tai yra pats tikriausias teatras geriausia šio žodžio prasme.

„Tinder mums suteikia labai plačias pasirinkimo galimybes, ir tai ne visada gerai, nes nebegalime sustoti, žinodami, kad visada yra dar viena galimybė, dar vienas „tinderis“. Tai rodo, jog praradome gebėjimą branginti akimirką. Tad šis spektaklis iš esmės yra apie tuos žmones, kurie pavargo nuo nuolatinio rinkimosi, jie nori išmokti vėl branginti akimirką ir neprarasti vilties, kad visgi įmanoma rasti meilę“.

Š. m. birželio 15–16 d. Varėnoje įvykusiame Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse Vilniaus mažojo teatro spektaklio „Tinder Dates“ eskizas tapo 2022 metų premijos laimėtoju. Pagal eskizą sukurtą spektaklį žiūrovai turės galimybę išvysti ir kitų metų Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje.

*

Socialinės bei psichologinės temos, itin aktualios šiomis dienomis, bus tęsiamos ir gruodžio 3, 4 d. numatytoje dar vieno „DramaTest“ konkurso nugalėtojo  – rež. Tado Montrimo  spektaklio „Dramblys“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę „Ein Elefant“ („Dramblys“) premjeroje. Ši pjesė 2018 m. pelnė II vietą tarptautiniame dramaturgijos konkurse „Talking About Borders“ (Valstybinis Niurnbergo teatras, Vokietija).

„Ein Elefant“ – tai pjesė apie vaiko susidūrimą su mirtimi, apie kurią jam niekas nieko nepasakė. Nekalbėjimas čia – būdas egzistuoti ir išlikti pasaulyje, kuris per daug niūrus, kad būtų verbalizuotas. Tai pjesė apie vaiką ir jo gyvenimą dramblio draugijoje. Drambliu simboliškai vadinama šių laikų liga – depresija. Režisierius T. Montrimas pabrėžia, jog depresija – ne šiaip liūdesys ar slogi nuotaika, tai liga, kurios daugelis esame linkę nematyti – kitaip tariant, gyventi su „drambliu“ kambaryje ir apsimesti, kad jo čia nėra.

Pjesėje ir spektaklyje keliami nelengvi klausimai: ar galima apsaugoti vaiką nuo traumos skausmo, ją paprasčiausiai nuslepiant? Ar mes nedarome savo vaikams „meškos paslaugos“, kurdami aplink jį tobulo pasaulio be netekties ir skausmo iliuziją? Ar tokiu melu mes negriauname jų pasitikėjimo?

Pasak pjesės autorės D. Zavedskaitės, kūrinyje daug ironijos, mėginimo dirbtinai šviesinti tamsų pasaulį. O pandemijos ir galiausiai prasidėjusio karo prieš Ukrainą akivaizdoje šis kūrinys įgavo naują perspektyvą: visi dabar mes primename vaiką, bijantį neprognozuojamo dramblio. Rež. T. Montrimo teigimu, pjesė „Ein Elefant“ suteikia kiek bauginantį, bet labai svarbų suvokimą, kiek iš tiesų apgailėtinai menkai mes pažįstame net pačius artimiausius žmones ir kaip apsirinkame kaskart, kai nuoširdžiai tariame kažkam: „Aš tave suprantu!“

*

2023 m. kovo pradžioje VVMT pakvies žiūrovus į dar vieną premjerą, įkvėptą lietuviškos dramaturgijos, – jaunos režisierės Gretos Štiormer kuriamą spektaklį „L. yra S.“ pagal Gabrielės Labanauskaitės to paties pavadinimo pjesę. Tai dar vienas darbas, gimęs „DramaTest“ metu ir tapęs 2021 metų šio konkurso nugalėtoju.

„L. yra S.“ – tai šiuolaikinė poetiška Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“ interpretacija, kurioje pagrindinis veikėjas rodomas ankstyvoje jaunystėje, aštuoniolikos metų. Nors atsižvelgiama į klasiko tragedijos istorijos ir siužeto niuansus, šis kūrinys yra bandymas pažvelgti į šiuolaikinio žmogaus tapatybės paieškas, kai labiau pasitikima išore ir įvaizdžiu nei vidiniais orientyrais ir vertybėmis. Pasak režisierės G. Štiormer, ją patraukė medžiagos kinematografiškumas, leidžiantis dramą interpretuoti, pasitelkiant platų medijų lauką, – veiksmą spręsti ne įprastu psichologizuotu būdu, o per medijų kaitą, žanrų maišymą – muzikos, vaizdinės medžiagos, vaidybos sintezę.

Šis intriguojantis, grotesko ir muzikinio ryškumo kupinas kūrinys – tai jauno žmogaus vidaus atspindys. Spektaklyje bus atkleidžiamos jauno žmogaus atsakomybės prieš šeimą ir artimuosius, baimės nuvilti supančią aplinką ir kartų skirtumų temos. Visa tai atveria jaunuolio ir būsimo vyro emocinį pasaulį, kuriame iš visų jėgų stengiamasi išlaikyti jautrumą, pamažu įgaunantį vis agresyvesnę formą.

*

Vienas svarbiausių projektų, kurį ketinama tęsti 2023 metų pavasarį, bus „DramaTest“. Konkurso sėkmė ir populiarumas paskatino plėtoti ir tobulinti jį, pritraukiant daugiau savo srities profesionalų. Pasak projekto meno vadovės G. Tuminaitės, ryškėja tendencija, jog tarp „DramaTest“ nugalėtojų dominuoja eskizai, sukurti pagal lietuvišką dramaturgiją, todėl ir toliau ketinama daug dėmesio skirti ir stiprinti būtent šią sritį. 2023 m. į konkurso finalą pateks ne daugiau kaip 3 režisierių ir 3 dramaturgų darbai. Tačiau šįkart su jais darbą toliau tęs ne tik VVMT kūrybinė bei pastatymų dalies komanda, bet ir žinoma Ukrainos dramaturgė bei režisierė Natalija Vorožbit, tapsianti šio konkurso dalyvių mentore. Tikimasi, jog paraiškų bus sulaukta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų Europos šalių. Tokiu būdu „DramaTest“ turėtų tapti tarptautiniu projektu, atspindinčiu šiuolaikinę Lietuvos ir Europos jaunųjų kūrėjų (režisierių, dramaturgų) domėjimosi ir kūrybos kryptį bei tendencijas. Tai padės išplėsti VVMT repertuarą ir greta esamos klasikinės dramaturgijos suformuos stiprią šiuolaikinės dramaturgijos kryptį, taps nuolat veikiančiu ir augančiu kūrybos lauku.