Atviras multikultūris teatras
Vilniaus senasis teatras (VST) keičiantis situacijai pasaulyje, tuo pačiu keičiasi ir pats. Teatras jau ne vienerius metus siekia tapti atviru Europos teatru, mezga kontaktus su Europos režisieriais, pristato savo kūrybą tarptautiniuose festivaliuose, kviečia kūrėjus iš ES valstybių (spektaklį „Medėja svetimšalė“ pastatė Bulgarijos režisierė Diana Dobreva; šiuo metu Vokietijos režisierius Andreas Merz-Raykov stato spektaklį „Anna ir jos vaikai. Aštuonerių metų karo, kuris dar nesibaigė, kronika“ pagal šiuolaikinio dramaturgo ukrainiečio pjesę ir t. t.).
„VST yra multikultūris ir atviras Europos teatras, kuris skatina, palaiko ir skleidžia Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą (rusų, lenkų, ukrainiečių, baltarusių, žydų ir t. t.). Teatras, grįstas tolerancija ir atviros visuomenės vertybėmis, inicijuoja ir skatina bendradarbiavimą tarp įvairiakalbių bendruomenių, siekia skirtingų tradicijų teatrų sinergijos“, – sako teatro vadovė Olga Polevikova.
VST spektakliai rodomi su lietuviškais titrais – taip siekiame pritraukti visus Lietuvos piliečius, miesto svečius ar rezidentus, plečiame savo žiūrovų auditoriją ir susišnekėjimą. Teatro spektakliuose ir kituose projektiniuose renginiuose skamba ne tik rusų, bet ir baltarusių, ukrainiečių, lietuvių kalbos. Teatro erdvės ir salės yra atviros lietuvių, lenkų, anglų teatrų bei kitų tautinių bendruomenių iniciatyvoms ar projektams.
2022-ųjų rugsėjo 13 d. Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) pavadinimo pakeitimas į Vilniaus senojo teatro mums atveria naujų iniciatyvų galimybes, yra akstinas atsinaujinti bei tobulėti.
Puikiai suprantame norą „didžiąją“ rusų kultūrą išnaudoti kaip minkštąją galią
Paaiškėjus naujiems faktams dėl Rusijos piliečių, kurie yra pjesių autoriai, sukurtų spektaklių kūrėjai ar jų autorinių teisių perėmėjai, VST atsakingai priėmė sprendimą – nerodyti spektaklių, kurie prieštarauja teatro deklaruojamoms vertybėms.
Teatro vadovė Olga Polevikova patvirtina, kad VST yra nutraukęs bendradarbiavimą bei nevykdo bendrų naujų projektų su Rusijoje kuriančiais autoriais ir nemato galimybės toliau tęsti darbą su kūrėjais, kurie neišreiškė aiškios pozicijos Ukrainos karo atžvilgiu. Todėl šiuo metu teatre yra peržiūrimas repertuaras, sutartys su autoriais, kurios buvo sudarytos dar iki prasidedant karui. Puikiai suprantame autoritarinės Rusijos, Putino režimo norą „didžiąją“ rusų kultūrą išnaudoti kaip minkštąją galią, atvirą norą kultūrą paversti ginklu. Į tai reaguodami jau esame atsisakę rodyti spektaklius – „Valia“ (pagal Vasilijaus Šukšino kūrinius), „Utopija“ (Michail Durnenkov), „Ledas“ (pagal Vladimiro Sorokino romaną). Išaiškėjus papildomiems faktams, nuspręsta nerodyti spektaklių: „Katės namai“ (Samuil Maršak), „Prakeikta meilė“ (Pavel Sanajev), „Kalniukas“ (Aleksej Žitkovskij).
Teatras formuoja darbo grupę, kuri nuolat stebės besikeičiančią pasaulinę situaciją ir iškilus naujoms aplinkybėms operatyviai reaguos dėl repertuaro sudarymo kaitos.
Teatras solidarizuojasi su Ukraina
Jau nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios teatras aiškiai deklaravo savo nepritarimą agresijai bei išreiškė solidarumą su Ukraina ir kolegomis ukrainiečiais. VST ne tik suteikė galimybę Ukrainos žmonėms lankytis mūsų teatre nemokamai, bet ir teatro iniciatyva buvo renkamos lėšos Ukrainos ligoninei paremti, aktoriai organizavo edukacines dirbtuvėles ukrainiečių vaikams ir t. t. Mūsų teatro bendruomenei yra labai svarbu palaikyti ukrainiečius, ir tuo pačiu profesionaliu turiniu kurti atsvarą rusiškajai propogandai Lietuvoje. Dabar tai yra mūsų, kaip išskirtinius įrankius turinčio teatro, pagrindinė misija.
Norime akcentuoti, jog teatre sėkmingai kuria nuo represijų pabėgę baltarusių aktoriai, pvz.: spektaklyje „Už ką?“ vaidina aktoriai iš Gardino, kurie dėl politinių pažiūrų po 2020-aisiais vykusių protestų buvo atleisti iš savo teatro. Vėliau jie paliko Baltarusiją, o gavę kūrybines stipendijas atvyko į Vilnių ir susibūrė į kolektyvą „Teatr Avgusta“.
2022-aisiais pirmą kartą Lietuvoje vyko VST inicijuotas ukrainiečių dramaturgijos festivalis „Mes – Ukraina‘22“. Šiais metais teatro scenoje užgims naujas ukrainiečių režisieriaus Viktoro Marvino spektaklis, laimėjęs konkursinėje šio festivalio programoje. O režisieriaus Andriaus Darelos spektaklis „Spektaklis, kuris neįvyko“ (pagal spektaklį „Marusia Čuraj“, kuris dėl tragiškų aplinkybių negalėjo būti parodytas Mariupolio teatre) sėkmingai rodomas išskirtinėje aplinkoje – teatro koridoriuose ir rūsiuose.
Teatras per paskutinius metus į savo kolektyvą yra priėmęs ne vieną nuo autoritarinio režimo ir karo pabėgusį kūrėją, kurie realizuoja save mūsų teatro kūrybiniame darbe.
VST jau daug metų kuria mūsų šalyje ir užsienyje gerai žinomi Lietuvos kūrėjai – režisieriai Jonas Vaitkus, Agnius Jankevičius, Oskaras Koršunovas, Agnė Sunklodaitė bei kiti. Teatras taip pat kviečiasi ir kūrėjus iš įvairių pasaulių šalių.
Teatras atsinaujina
Vilniaus senasis teatras nuosekliai kuria naują teatro identitetą ir strategiją, ieško naujų raiškos būdų. Tą įvertino ir žiūrovai – teatro lankomumas grįžta į priešpandeminį lygį. Organizuojamos kultūrinės iniciatyvos, kurios teatrui leis įsitvirtinti kaip profesionaliam daugiakultūriam, toleranciją skatinančiam, atviros visuomenės principais grįstam Vilniaus teatrui.
Vasario 24, 25 dienomis įvyks Jono Vaitkaus spektaklio premjera „Tėtis“ (pagal Floriano Zellerio pjesę „Tėvas“), kurią papildys paroda ir diskusija apie kultūrinę, asmeninę atmintį, jos nykimą…
Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Valstybės statistikos departamento (VSD) duomenimis, visi Lietuvos rusakalbiai ieško pasiekiamos informacijos ar pramogos jiems suprantama kalba. Todėl mūsų teatras šiame procese vaidina labai svarbų ir reikšmingą vaidmenį.