Edita Suchockytė (g. 1975 m. kovo 5 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkė-grafikė.

1987–1993 m. mokėsi Vienožinskio dailės mokykloje, 1993–1997 m. Vilniaus dailės akademijoje studijavo grafiką, čia pat 1998–1999 m. įgijo ir magistrantūros laipsnį.

1997 m. „Akademijos“ galerijoje surengta pirmoji personalinė menininkės piešinių paroda. Šioje parodoje publikuotuose darbuose spalvų nedaug – dominuoja šešėliai, linijos, pustoniai. Kūriniais bandyta išreikšti savą pasaulio supratimą, atskleisti amžintųjų vertybių prasmę, išmokyti žmogų tapti asmenybe, atsiribojančia nuo materialios kasdienybės.

Edita Suchockytė kuria iliustracijas vaikų, švietimo, pažintinės literatūros knygoms. Tarp žymiausių jos darbų – ir vaikų poeto Martyno Vainilaičio rinktinės „Vario varteliai“ apipavidalinimas. Iš viso, autorė yra iliustravusi daugiau nei 30 knygų. Visgi E. Suchockytė labiausiai žinoma kaip portretų ir didelio formato ofortų, išsiskiriančių profesionaliu atlikimu, autorė. Ji taip pat piešia šaržus, kuria monotipijas. Produktyvi dailininkė kiekvienais metais pristato savo kūrybos parodas, o jos darbai vertinami ne tik Lietuvoje – dalis yra iškeliavę į skirtingus pasaulio kampelius: Vokietiją, Olandiją, Prancūziją, Kanadą, JAV, Australiją ir kt.

E. Suchockytė kūryboje balansuoja tarp techninės meistrystės ir atsainaus lengvabūdiškumo. Menininkė pripažįsta, kad, kurdama šiltus, romantizuotos realybės atvaizdus, rizikuoja šiuolaikinio pasaulio kontekstuose pasirodyti šiek tiek senamadiška, tačiau tiki, kad būtent tokie jos darbai yra geriausias asmeninis protestas prieš susvetimėjimą.

Pagrindinis E. Suchockytės kūrybos motyvas – kasdieniškose pozose užfiksuotos moterys, kurias autorė perkelia į kitą, su fantazijų pasauliu susipynusią realybę. Figūros laisvos, fiksuojamos judesyje. Darbai labai ekspresionistiški, o tai nėra itin būdinga grafikos atstovams. Vyrauja linijų ir dėmių motyvai, darbuose gausu simbolių.

Pradėjusi 1997 m., Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos dailės studijos mokytoja E. Suchockytė dirba iki šiol. Be to, jau daugelį metų vysto solo dainininkės karjerą – dalyvauja įvairiuose kameriniuose renginiuose.

Autorė apie kūrybą:

„Nesu nusibrėžusi taisyklių, kokie turi būti mano darbai. Jei tam tikru metu patinka dirbti sausos adatos technika, ja ir dirbu, patinka daug sodrių linijų – jos ima ryškėti darbuose. Mano tėvas (dailininkas karikatūristas Vitalijus Suchockis) visada sakydavo: „Nereikia ieškoti savo stiliaus, jis atsiranda dirbant.“ Kurdamas pirmiausia turi būti sąžiningas sau. Tai svarbiausia.

Man nėra artimas konceptualizmas. Nekuriu strategijų, kad darbas būtų įdomesnis. Vien idėjos nepakanka – , ja galima manipuliuoti. Aš kuriu intuityviai. Kartais girdžiu klausimų: kodėl mano darbuose tiek daug moterų, tiek daug nuogo kūno? Vaizduoju tai, kas man tuo metu įdomu.

Žinoma, pirmiausia darbas turi būti gerai atliktas techniškai, jame turi atsispindėti meistrystė, profesinių pagrindų išmanymas. Galvoje nuolat dėlioju kombinacijas: svarstau apie linijas, jų dermę, svarstau, ar reikia spalvos. Savotiškas prabangos jausmas nešiotis mintis apie būsimus darbus. Sukūrusi darbą jo nebeanalizuoju ir leidžiu jam gyventi. Baiminuosi, kad detali analizė pradėtų man trukdyti. Gal šis etapas dar ateis. Matau savo klaidas, bet dėl jų nesigraužiu ir nestoviu vietoje. Man graži netobulo žmogaus idėja. Klaidos turi labai daug gyvybės. Kaip ir klystantis žmogus. Svarbu suvokti, priimti savo trūkumus. Jie suteikia charakteriui jautrumo. Netobulas žmogus gali žavėti savitumu.“

Šaltinis: Žukauskaitė L., „Edita Suchockytė. Kurdamas pirmiausia turi būti sąžiningas sau“, 28-08-2013