Nacionalinius kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ antrus metus organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru.
Šiemet komisijai vertinti perduotos 64 paraiškos – specialiai renginiui sudaryta komisija geriausius darbus rinko iš 15 vaidybinių, 11 dokumentinių, 13 trumpametražių, 7 animacinių, 6 bendros gamybos ir 12 studentų filmų. Komisiją sudarė operatorius Vilius Mačiulskis, režisierė, prodiuserė Jūratė Leikaitė, režisierius Linas Mikuta, kino kritikė Živilė Pipinytė, kino kritikė Elena Jasiūnaitė, prodiuserė Laura Almantaitė, aktorė Monika Valkūnaitė, kino kritikė ir kuratorė Mantė Valiūnaitė bei prodiuseris, Nepriklausomų prodiuserių asociacijos pirmininkas Martynas Mickėnas. Toliau, iki gegužės 28 d., nugalėtojus rinks iš Lietuvos kino industrijos profesionalų suburta Balsavimo komisija, kurią sudarys Lietuvos kino industrijos institucijų deleguoti atstovai. Balsavimo komisijai atiteks užduotis peržiūrėti 30 filmų ir išrinkti laureatus 19-oje nominacijų. Jos darbą prižiūrės tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“.
Anot komisijos nario, režisieriaus Lino Mikutos, renkant nominantus dėmesys buvo skiriamas profesionalumui, atskirų filmo dėmenų kokybei ir tai, kokią visumą jie kuria. „Džiugina tai, kad šį kartą buvo pateikta labai įvairaus žanro kino darbų – nuo komedijų, detektyvų, fantastinių ar siaubo filmų,“ – pasakoja komisijos narys.
Komisijos pirmininkas M. Mickėnas teigia, kad pastarasis laikotarpis Lietuvos kino industrijai buvo itin sėkmingas. „Lietuviškas kinas auga ne tik vertinant bendrai pagamintų filmų skaičių, bet ir jų kokybę. Kino kūrėjai dar sykį įrodė, kad turi vidinio užtaiso, nebijo iššūkių – šie metai buvo gausūs išskirtiniais projektais“. Anot M. Mickėno, prie nacionalinio kino augimo ženkliai prisideda ir 2013 m. įvesta mokesčių lengvata. Jos dėka šalyje ne tik filmuojami aukščiausio lygio užsienio kūrėjų projektai, bet ir prisidedama prie bendro šalies kino industrijos lygio kėlimo, lietuviškų filmų gamybos.
Apdovanojimų ceremonija vyks birželio 4 d., Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Kaip ir praėjusiais metais, ceremonijos metu bus apdovanotas ir Žiūroviškiausias filmas, sulaukęs daugiausiai žiūrovų kino teatruose bei daugiausiai mokamų peržiūrų užsakomųjų vaizdo paslaugų platformose. Taip pat bus įteiktas specialus apdovanojimas nominacijoje „Metų indėlis į kino industriją“ bei „Auksinė gervė“ už viso gyvenimo nuopelnus.
„Šiais metais nominuoti filmai parodo, koks įvairus, daugiasluoksnis ir įdomus yra lietuviškas kinas bei kokie talentingi jo kūrėjai“, – sako lietuvišką kiną apdovanojimuose jau ne pirmus metus palaikančios „Telia Play“ vadovė Vitalija Kibildė. – Empatiški, plečiantys akiratį, atliepiantys tendencijas ir fiksuojantys dabarties pasaulį – tai tokie filmai, kuriuos turi pamatyti kiekvienas. Džiaugiamės, kad galime padėti tą padaryti.“
Šių metų renginio šūkis – „Drąsa kurti nugali“. Jį iliustruojančio įvaizdinio apdovanojimų vaizdo klipo autorius – „Sidabrinės gervės“ laureatas, režisierius Gediminas Šiaulys.
„Sidabrinė gervė“ ir šiemet skrenda per degantį, rūkstantį dangų, – karo veiksmai Ukrainoje tebevyksta. Tokiame atmosferiniame lauke ypatingai vertini tuos, kurie turi drąsos ne griauti, bet kurti. Apdovanojimų ceremonijoje kalbėsime ir apie buvimą išvien sudėtinguose skrydžiuose, kuriuos kaskart patiria kino kūrėjai. „Sidabrinė gervė“ skrenda kartu su jais“, – apie apdovanojimų šūkį kalbėjo organizatoriai.
Metų geriausias ilgametražis vaidybinis kino filmas:
Ilgo metro filmas apie gyvenimą (rež. Dovilė Šarutytė, prod. Uljana Kim)
Paradas (rež. Titas Laucius, prod. Klementina Remeikaitė)
Per arti (rež. Austėja Urbaitė, prod. Živilė Gallego)
Poetas (rež. Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis, prod. Uljana Kim, Vytautas V. Landsbergis)
Metų geriausias trumpametražis kino filmas:
1991 (rež. Linas Žiūra, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Urtė Aškelovičiūtė)
Čia buvo Vilnius (rež. Eitvydas Doškus, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Meno avilys, VšĮ)
Pasakyk, kad myli (rež. Elena Rožukaitė, prod. Gabrielė Misevičiūtė, Ieva Norvilienė)
Reisas (rež. Rimantas Oičenka, prod. Jurga Kaye)
Uogos (rež. Vytautas Katkus, prod. Marija Razgutė)
Metų geriausias ilgametražis dokumentinis kino filmas:
Antanas Sutkus: scenos iš fotografo gyvenimo (rež. Vytautas V. Landsbergis, prod. Osvaldas Bručas)
Dekadentas nr. 2419 (rež. Saimir Bajo, prod. Teresa Rožanovska)
Kapinynas (rež. Emilija Škarnulytė, prod. Dagnė Vildžiūnaitė, Elisa Fernanda Pirir)
Mariupolis 2 (rež. Mantas Kvedaravičius, korežisierė Hanna Bilobrova, prod. Mantas Kvedaravičius, Uljana Kim, Nadia Turincev, Thanassis Karathanos, Omar El Kadi, Martin Hampel)
Sugrįžę iš Niujorko (rež. Ramunė Rakauskaitė, prod. Arūnas Matelis)
Metų geriausias animacinis filmas:
Daug geresnis (rež. Skirmanta Jakaitė, prod. Agnė Adomėnė)
Patrikas (rež. Meinardas Valkevičius, prod. Akvilė Bliujūtė Janušė )
Planetos ir robotai (rež. Julius Zubavičius, Antanas Skučas, prod. Julius Zubavičius, Antanas Skučas)
Purga (rež. Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Antanas Skučas, prod. Giedrė Burokaitė, Lauras Lučiūnas)
Metų geriausias režisieriaus darbas:
Austėja Urbaitė (Per arti)
Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
Ramunė Rakauskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
Titas Laucius (Paradas)
Metų geriausias aktorės vaidmuo:
Anne Azoulay (Per arti)
Dovilė Kundrotaitė (Per arti)
Rasa Samuolytė (Paradas)
Metų geriausias aktoriaus vaidmuo:
Donatas Želvys (Poetas)
Lukas Malinauskas (Dainos lapei)
Vytautas Kaniušonis (Piktųjų karta)
Metų geriausias antraplanis aktorės vaidmuo:
Indrė Patkauskaitė (Poetas)
Inesa Sionova (Per arti)
Nelė Savičenko (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Metų geriausias antraplanis aktoriaus vaidmuo:
Dainius Gavenonis (Poetas)
Giedrius Savickas (Paradas)
Romuald Lavrinovič (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Metų geriausias scenarijaus autorius:
Austėja Urbaitė (Per arti)
Giedrius Tamoševičius, Vytautas V. Landsbergis (Poetas)
Kristijonas Vildžiūnas (Dainos lapei)
Titas Laucius (Paradas)
Metų geriausias operatoriaus darbas:
Eitvydas Doškus, Audrius Budrys, Adam Khalil, Emilija Škarnulytė (Kapinynas)
Feliksas Arbukauskas (Piktųjų karta)
Julius Sičiūnas (Per arti)
Laurynas Bareiša (Paradas)
Vytautas Plukas (Poetas)
Metų geriausias kompozitoriaus darbas:
Gaute Barlindhaug (Kapinynas)
Justė Janulytė (Sausis)
Šiaurės Kryptis (Dainos lapei)
Metų geriausias kino dailininko darbas:
Justė Vazgytė (Paradas)
Ramūnas Rastauskas, Raimondas Dičius (Vesper)
Sigita Šimkūnaitė (Poetas)
Metų geriausias montažo režisieriaus darbas:
Audinga Kučinskaitė (Sugrįžę iš Niujorko)
Danielius Kokanauskis (Natūrali naikinimo istorija)
Gabrielė Urbonaitė, Austėja Urbaitė (Per arti)
Gintarė Sokelytė (Ilgo metro filmas apie gyvenimą)
Mykolas Žukauskas, Darius Šilėnas (Kapinynas)
Metų geriausias garso režisieriaus darbas:
Jonas Maksvytis (Sausis)
Julius Grigelionis (Per arti)
Saulius Urbanavičius (Dainos lapei)
Vladimir Golovnitski (Natūrali naikinimo istorija)
Vytis Puronas (Kapinynas)
Metų geriausias kostiumų dailininko darbas:
Agnė Rimkutė (Poetas)
Arūnė Daukantaitė (Paradas)
Christophe Pidre, Florence Scholtes (Vesper)
Rūta Lečaitė (Sausis)
Metų geriausias grimo dailininko darbas:
Eglė Mikalauskaitė Gricienė (Vesper)
Elena Permogorskaja (Rūpintojėlis)
Jurgita Globytė (Piktųjų karta)
Metų geriausias mažumos bendros gamybos filmas:
Eisiu, kiek reikės (rež. Stefan Arsenijevic, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
Natūrali naikinimo istorija (rež. Sergei Loznitsa, liet. prod. Uljana Kim)
Sausis (rež. Viesturas Kairišas, liet. prod. Kęstutis Drazdauskas)
Sielų aukcionas. Neįtikėtina Auroros Mardiganian istorija (rež. Inna Sahakyan, liet. prod. Justė Michailinaitė, Kęstutis Drazdauskas)
Metų geriausias studento darbas:
Blausos (rež. Arnas Balčiūnas, prod. Marija Kazlauskaitė)
Krytis (rež. Eglė Razumaitė, prod. Eglė Razumaitė, Natalija Butylkina)
Noriu būt žmogum (rež. Rinaldas Tomaševičius, prod. Lineta Lasiauskaitė, Gabija Šinkevičiūtė)
Nuosėdos (rež. Viktoras Gineitis, prod. Viktoras Gineitis, Jokūbas Miškinis)