Turbūt labai dažnai tenka girdėti lietuvių skundus, kad vienas didžiausių nemalonumų, keliaujant automobiliu po Europą, – būtinybė prieš tai pervažiuoti Lenkiją. Tartum Lenkija būtų tiesiog plynas laukas su per jį nutiesta autostrada… Tačiau tai – toli gražu ne tiesa. Lenkijos įdomybės ir grožis tikrai nesibaigia Krokuvoje, Varšuvoje ar Zakopanėje, o unikalių vietų galima rasti, keliaujant įvairiausiomis kryptimis.
Italijos dvasia Šiaurės Europoje
Zamostė (lenkiškai Zamość) ne veltui įtraukta ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (nr. 564). Šis maždaug Alytaus dydžio miestas yra unikalus renesanso architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškas pagal itališką tradiciją sudėliotas išplanavimas: jo per daug nepaveikė nei karai, nei šių dienų statybos. Toks išplanavimas, pasak to meto architektų, turėjo sukurti patogų, saugų ir ypač estetišką miestą. Lietuviams Zamostė turėtų sukelti papildomų emocijų ir dėl to, kad renesanso architektūros Lietuvoje tikrai nėra daug: net gražusis Vilnius akį labiau pratina prie baroko ar gotikos, o štai renesansas mums labiau dvelkia Pietų Europa.
Įdomi ir pačio miesto istorija: jį XVI amžiaus pabaigoje įkūrė Abiejų Tautų Respublikos etmonas Janas Zamoiskis. Šiam poelgiui jį dalinai paskatino tai, kad vietovė buvo ant garsaus prekybos kelio, jungusio Vakarų Europą su Juodąja jūra, o tai buvo itin svarbus faktorius miesto augime. Įgyvendinti savo svajonę Janas Zamoiskis pasikvietė Bernando Morando – italų architektą iš Padujos, todėl galima sakyti, kad visas miesto centras yra autorinis vieno žmogaus darbas. Miesto įkūrėjas bei architektas puikiai sutarė, todėl planas įgyvendintas su didele meile ir profesionalumu, kuris pastebimas iki šiandien – lygiai taip pat, kaip ir itališkos architektūros manieros, džiuginančios ne tik formomis, bet ir spalvomis.
Sakoma, kad Bernardo Morando, rengdamas miesto planą, įsivaizdavo žmogaus kūną: rūmai išdygo tarsi galva, pagrindinė gatvė – stuburas, katedra – širdis, turgaus aikštė – pilvas, o gynybiniai bastionai – rankos ir kojos. Miesto įtvirtinimams buvo skirtas ypatingas dėmesys, galimai baiminantis, kad jį gali atakuoti totoriai ar, kaip vėliau ir nutiko, kiti priešai. Nepaisant tvirtų sienų, ant prekybos kelio stūksantis miestas buvo atviras įvairioms kultūroms: ne tik lenkų ar kaimyninių lietuvių bei ukrainiečių, bet ir armėnų ar net graikų: šių kultūrų pėdsakai taip pat atsispindi architektūros detalėse, ypač – puošyboje. Visi minėti objektai išliko, todėl miestas sužavės ne tik savo bendra atmosfera, bet ir dailiais pavieniais pastatais: jau minėtais pačio Zamoiskio rūmais, bažnyčiomis, spalvinga centrine aikšte ar grakščia rotuše.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
