Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 446)

J. Brodskis (1940-1996) – vienas iškiliausių visų laikų rusų poetų, kurio eilės iki šiol žavi visą pasaulį, Nobelio literatūros premijos laureatas. Tai – ypatingo talento, tačiau sudėtingo likimo asmenybė, kurios gyvenimo kelias prasidėjo tuometiniame Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), o vėliau atvedė ir į Vilnių. Čia menininkas gydėsi nelaimingos meilės žaizdas, artimai bendravo su fiziku Ramūnu Katiliumi. Šias dvi asmenybes ir jų tarpusavio ryšį knygoje „Vilniaus vardai“ aprašo Tomas Venclova (daugiau knygos ištraukų skaitykite čia). Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla. Knygą įsigyti galite sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose.

Josif Brodskij | I. Penno nuotr., 1980

Brodskij Josif (1940–1996), rusų poetas, 1987 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Gimė Petrapilyje. Nebaigė vidurinės mokyklos, dirbo fabrike, geologinėse ekspedicijose, bet savarankiškai įgijo platų išsilavinimą. Ankstyvuosius jo eilėraščius labai vertino Anna Achmatova. Brodskiui tapus populiariausiu Petrapilio ir visos Rusijos savilaidos poetu, sovietų valdžia 1964 m. jį suėmė ir ištrėmė į kaimą Archangelsko srityje, bet dėl rusų ir pasaulio visuomenės protestų 1965 m. pabaigoje paleido. Brodskis buvo priverstas emigruoti (1972), dėstė Amerikos universitetuose. Netrukus tapo viena žymiausių JAV literatūrinio gyvenimo figūrų. Rašė ir anglų kalba. Mirė Niujorke, palaidotas Venecijoje.

Ramūnas Katilius, Josifas Brodskis ir Tomas Venclova | M. Etkind nuotr., 1972

Brodskis sukūrė unikalų eilėraščio tipą, kuriam būdinga itin meistriška, dažniausiai tradicinė forma, intelektuali ironija, egzistencinė ir metafizinė problematika. Vertinga taip pat jo eseistika ir literatūros kritika.

1966–1971 m. Brodskis kelis kartus lankėsi Vilniuje, bendravo su Petru Juodeliu ir savo kartos lietuvių inteligentais. Gyveno Liejyklos g. 1 (viešėjo Audroniaus ir Ramūno Katilių bute; namas pažymėtas memorialine lenta) ir Gedimino pr. 34. Vilniui ir Lietuvai skirti keli jo eilėraščiai, pavyzdžiui, „Lietuviškasis divertismentas“ (1971), „Lietuviškasis noktiurnas“ (1973–1983). Nemažai Brodskio kūrybos išversta į lietuvių kalbą. „Lietuviškajame divertismente“, be ko kito, aprašoma „Neringos“ kavinė, Šv. Kotrynos ir Dominikonų bažnyčios. Štai eilutės apie Dominikonų bažnyčią, išverstos Gintaro Patacko:

Pasuk iš magistralės šičia,
į aklą skersgatvį,
įženk į tuščią šiuo metu bažnyčią,
pritūpk ant klaupkų, pasilenk,
kad Dievui į ausies kriauklytę,
kuri kurčia triukšmams dienos,
tik pora žodžių išsakytum:
— Ak, dovanok.

Tas eilutes Ramūnas Katilius perskaitė per Brodskio minėjimą Niujorko Šv. Jono katedroje 1996 m. kovo 8 dieną.

Ramūnas Katilius | A. Baltėno nuotr., 2001

Katilius Ramūnas (1935–2014), lietuvių fizikas, visuomenės veikėjas. Gimė Kaune, mokytojų šeimoje, gimnaziją lankė Marijampolėje ir Vilniuje. 1959 m. baigė Vilniaus universitetą (Fizikos ir matematikos fakultetą), 1966–1988 m. gyveno Petrapilyje (Leningrade), nuo 1972 m. buvo A. Jofės fizikos ir technikos instituto mokslo darbuotojas. Habilituotas fizinių mokslų daktaras. Studijavo fliuktuacinius reiškinius puslaidininkiuose, toje srityje tapo pasaulinio lygio specialistu. Grįžęs į Lietuvą, dėstė, dirbo Atviros Lietuvos fondo valdyboje.

Fizikos specialybę Katilius pasirinko daugiausia moraliniais sumetimais — jis galėjo tapti filologu, bet suprato, kad sovietmečiu ta profesija siejasi su kompromisais ir pataikavimu valdžiai.  Bičiuliavosi su disidentais, daugeliui jų buvo intelektualinis ir etinis etalonas. Ypač artimai bendravo su Josifu Brodskiu, jį globojo Lietuvoje.

Dalyvavo Brodskio laidotuvėse Niujorke ir Venecijoje. Išleido reikšmingą knygą Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva (2013, rus. 2015) — esama nuomonių, kad už tą knygą buvo vertas ir filologijos mokslų habilituoto daktaro vardo.

Ištraukos: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 353-354; 372-373)

T. Venclovos knygą „Vilniaus vardai“ galite įsigyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose. Čia taip pat rasite ir R. Katiliaus sudarytą knygą „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“. Pristatome žemiau, po vaizdo įrašu. 

Ramūnas Katilius, „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2013, p. 448). Dailininkas Jokūbas Jacovskis

Ramūnas Katilius, „Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva“

Ši knyga – apie didįjį XX a. poetą, Nobelio premijos laureatą Josifą Brodskį, jo ryšius su Lietuva, lietuviškąją tematiką jo kūryboje. Poetas ne kartą lankėsi Lietuvoje, turėjo čia artimų draugų ir, pasak prezidento Valdo Adamkaus, jautė „palankumą ir dėkingumą [Lietuvai], tikriausiai už tai, kad itin nepalankiais sau laikais, kai sovietinės sistemos buvo šmeižiamas ir teisiamas, Lietuvoje rado tam tikrą dvasinės ramybės salą. […] jo meilė Lietuvai nuolat plėtėsi, nuo kelių artimų žmonių – Vilniaus miestui, Lietuvos pajūriui, tada – mūsų valstybei ir tautai, mūsų istorijai ir kultūrai.“

Josifo Brodskio ryšiai su Lietuva – tai draugų pagarbos duoklė poeto atminimui. Į knygą sudėti Brodskio bičiulių – lietuviškųjų ir kitų, kurių ryšio su poetu trečiasis dėmuo kadaise buvo Lietuva, – atsiminimai. Dviejų dešimčių rašytojų, mokslininkų, muzikantų, režisierių ir kt. iš Vilniaus, Varšuvos, Peterburgo, Maskvos, Londono, Niu Heiveno, Naujojo Orleano rašiniuose atgyja poeto kūrybinė biografija ir drauge svarbus Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapas. Pasakojimus iliustruoja unikalios nuotraukos, eilėraščių faksimilės ir Brodskio piešiniai iš vilniečių Elės ir Ramūno Katilių archyvo. Šią plačią laikotarpio ir visuotinę reikšmę įgijusių asmeninių ryšių panoramą siūlome visiems, kas domisi poeto gyvenimu.

Daugiau informacijos apie knygą ir įsigijimo vietas čia.